Kovo 4 d. baigiasi „Kurk Lietuvai“ kartu su Krašto apsaugos ministerija įgyvendintas projektas „Kenkėjiškų interneto svetainių grėsmių valdymas“. Jo metu parengtas informacinės sistemos modelis, kuris leis įgyvendini kenkėjiškų svetainių blokavimo sankcijas 24/7 režimu, o maksimalų tokių svetainių blokavimo laiką sutrumpinti nuo 5 darbo dienų iki 2 val. Šis įrankis taip pat leis sumažinti administracinę naštą tiek valstybinėms institucijoms, tiek verslo subjektams, padės išvengti žmogiškųjų klaidų ir užtikrins, kad visos blokavimo sankcijos būtų įgyvendintos.
Projekto vadovai Renata Donauskytė ir Karolis Vyčius 6 mėnesius gilinosi į kenkėjiškų interneto svetainių problematiką, kuri kelerius metus iš eilės buvo akcentuojama Nacionalinėse kibernetinio saugumo būklės ataskaitose. Lietuvos bankų asociacijos duomenis, 2021 m. elektroninių sukčių padaryta žala Lietuvos gyventojams ir verslui išaugo dvigubai lyginant su 2020 m. ir siekė 10,3 mln. eurų. Atlikus apklausas su valstybinėmis institucijomis, verslo atstovais ir nepriklausomais kibernetinio saugumo ekspertais, buvo nustatyta, kad šiuo metu trūksta efektyvių priemonių greitai užkardant kenkėjiškas interneto svetaines, kurios yra panaudojamos nusikaltimams elektroninėje erdvėje vykdyti.
Ieškant būdų, kaip apsaugoti gyventojus ir verslą nuo kenkėjiškų interneto svetainių, buvo atkreiptas dėmesys, kad šiuo metu egzistuojančiame procese nėra galimybės užtikrinti, kad interneto svetainė, kuriai teismo sprendimu yra skirta kraštutinė sankcija (blokavimas), tikrai buvo užblokuota. To pagrindinė priežastis yra sudėtingas ir dažnai chaotiškas blokavimo sankcijų įgyvendinimo procesas: 5 valstybinės institucijos siunčia privalomus nurodymus blokuoti elektroniniais laiškais, o 90 interneto prieigos paslaugų teikėjų juos vykdo rankiniu būdu. Valstybinės institucijos neturi galimybių patikrinti, ar visi interneto teikėjai vienodai vykdo sankcijas.
„Patikrinus, kiek interneto svetainių yra realiai blokuojama pagal viešai skelbiamus sąrašus, paaiškėjo, kad nė vienas iš 3 tikrintų interneto paslaugų teikėjų Lietuvoje neblokuoja visų svetainių, o vienas iš jų neblokuoja beveik ketvirčio tokių svetainių“, – teigė K. Vyčius.
Tikimasi, kad atkimšus šį „butelio kaklelį“ bus sudarytos palankesnės sąlygos kovoti ne tik su kenkėjiškomis interneto svetainėmis, tačiau ir su įvairia nusikalstama veika internete – nelegaliomis investicijų platformomis ar lošimų puslapiais, autorių teisių pažeidimais bei vartotojų teises pažeidžiančiomis elektroninėmis parduotuvėmis.
„Svarbiausia tai, kad šis įrankis suteiks galimybę realiu laiku užkardyti elektroninių sukčių veiksmus, pavyzdžiui, apsimetančiais komerciniais bankais ar bandančiais išvilioti gyventojų asmeninę informaciją bei pinigus“, – sako R. Donauskytė.
Atsižvelgiant į tai, kad interneto svetainių blokavimas turėtų būti tik kraštutinė priemonė užtikrinant saugesnę elektroninę erdvę, itin daug dėmesio projekto metu buvo skiriama skaidrumo ir rizikų (galimos klaidos, kibernetinės atakos prieš informacinę sistemą) valdymo klausimams.
Su projekto rezultatais galima plačiau susipažinti čia: http://kurklt.lt/projektai/kenkejiskos-interneto-svetaines/.
„Kurk Lietuvai” yra viena geriausių viešosios politikos priemonių pritraukiant tarptautinę patirtį turinčius profesionalus į viešąjį sektorių. Programos metu dalyviams ir dalyvėms, turintiems tarptautinės patirties, suteikiama galimybė užsienyje įgytas žinias ar inovatyvias idėjas pritaikyti Lietuvoje.
