Lietuvos Politinės Tautos Susiskaldymas: Ar įmanomas Konstruktyvus Dialogas?

asociatyvi nuotr. Seimo Ateities komitetas kartu su Martyno Mažvydo biblioteka surengė trečiąją šiais metais neformalaus Ateities forumo „Intelektualinis Lietuvos savarankiškumas“ diskusiją, kurioje dalyviai aptarė Lietuvos visuomenėje vyraujantį susiskaldymą, galimas to priežastis ir pasekmes. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesoriaus Gintauto Mažeikos nuomone, priešiškumas visuomenėje yra natūralus reiškinys. G. Mažeika: „Susipriešinimas demokratinėse valstybėse nėra savaiminis blogis, ir net reikalavimai atsistatydinti ir keisti vyriausybę yra normalaus demokratinio politinio proceso dalis“. Pasak profesoriaus, nėra pagrindo teigti, kad Lietuvos visuomenėje esantys nesutarimai įvairiais klausimais, yra priešiškų valstybių dirbtinai sukurti konfliktai, kadangi juos galima paaiškinti valstybėje vykstančiais procesais. Jis pasiūlė visuomenėje kylančius nesutarimus spręsti pasitelkiant žmonių švietimą ir aktyvesnį elito  bei visuomenės bendradarbiavimą. Dr. Andžejus Pukšto, VDU docentas, sako, kad aktyvesnį visuomenės susipriešinimą galėjo lemti Lietuvos jaunosios kartos aktyvumas. Jo nuomone, jaunoji karta pradėjo dalyvauti valstybės valdyme ir spręsti iki šiol neišspręstus klausimus. A. Pukšto: „Ko gero teigiamas dalykas, kad mes gavom į mūsų valdžios institucijas, visų pirma – Seimą, didelę jaunimo dozę, bet tas jaunimas pateikė visuomeninį ir politinį paketą, kuris yra adekvatus jų kartai. Žinoma, kad prasidėjo susipriešinimas su senesne karta“. Kunigo Ričardo Doveikos teigimu, Lietuvoje šiandien dominuoja atmetimo kultūra. R. Doveika: „Šiandien niekas su tavimi neina į dialogą. Jeigu tu nesi šiandien tam tikro mąstymo lygmenyje esantis, niekas su tavimi nesikalbės, tau neaiškins, tiesiog tave atmes“. Anot R. Doveikos,  šiandien visuomenėje vykstančius procesus, tikėtina,  patyrė visos pasaulio šalys per kelis dešimtmečius. Lietuvoje šie procesai vyksta tik kelerius metus, todėl juntamas žmonių pasimetimas ir pasipriešinimas. Kunigas teigia, kad visuomenėje vyraujanti nepagarba, grubumas ir atsainus elgesys daro įtaką ir žmonių neigiamam požiūriui į valdžią. VDU profesorė ir žurnalistė Audronė Nugaraitė taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingos žmonių nuomonės nebūtinai reiškia priešiškumą. A. Nugaraitė: „Mes komunikacijoje visą laiką susiduriame su skirtingais požiūriais, nuomonių skirtumais, nesutarimais, tačiau turime būti lankstūs, budrūs, gebančiais savo suvokimo pozicijas pritaikyti, išklausyti, suprasti“. Profesorės žodžiais, tokio pobūdžio valdžios atstovų ir visuomenės komunikavimas paverčia valstybės vykdomą politiką labiau suprantama, o paprastiems žmonėms suteikiama galimybė prisidėti prie sprendimų priėmimo. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorės Ainės Ramonaitės nuomone, Lietuvos visuomenėje vykstančių procesų tendencijas iš dalies galima paaiškinti susiformavusiais socialiniais burbulais. Jos teigimu tokiems burbulams priklausantys individai susiformuoja klaidingą nuomonę apie žmones, esančius už to burbulo. A. Ramonaitė: „Tas susidaręs viešojoje erdvėje „etikečių“ klijavimas ir bandymas žmones marginalizuoti, juos radikalizuoja. Jeigu yra apie 40 proc. visuomenės, kuri palaiko protestus, ir bandai 40 proc. visuomenės marginalizuoti – iš to negali nieko gero išeiti. Tu iš jų padarai priešus, ir jie tada pasidaro priešai“. A. Ramonaitės nuomone, tokia padėtimi gali pasinaudoti Lietuvai priešiškos valstybės. Diskusijoje dalyvavo: prof. dr. Gintautas Mažeikis, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinės ir politinės kritikos centro vadovas; doc. dr. Andžejus Pukšto, Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto docentas; kun. Ričardas Doveika, Vilniaus Šv. Juozapo parapijos klebonas, Vilniaus II dekanato dekanas; dr. Audronė Nugaraitė, žurnalistė, Vytauto Didžiojo universiteto profesorė; dr. Ainė Ramonaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė, Politinės elgsenos ir institucijų tyrimų katedros vedėja, (Po)sovietinės atminties studijų centro vadovė. → Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems. Šaltinis:Infa.lt