Įsigijus nekilnojamąjį turtą, vienas iš daugybės laukiančių rūpesčių – tai šildymo sistemos pasirinkimas. Būsto šildymui sunaudojama daug energijos, o tai ir kainuoja daugiau nei bet kuri kita namų sistema. Tad renkantis šildymo metodą, svarbu apskaičiuoti savo poreikius, atsižvelgti į galimybes, gyvenimo sąlygas bei į namą jau atvestas instaliacijas. Taip pat svarbu nepamiršti, kad kartais didesnė investicija pradžioje, gali atsipirkti mažesnėmis mėnesinėmis išlaidomis ateityje.
Šildymas dujomis
Šis būdas yra labiausiai naudojamas Lietuvoje. Jeigu iki gyvenamo namo yra atvestos gamtinės dujos, tuomet šią sistemą yra gan nesunku instaliuoti savo namuose. Įsirengus dujų katilą bei katilinę, šią šildymo sistemą nesunkiai galima pritaikyti tiek grindų, vandens ar radiatoriaus šildymui. Kai kurios sistemos gali suteikti zonavimo galimybę, kas reikštų, jog turėtumėte pasirinkimą šildyti tik tuos namų plotus, kuriuos naudojate. Vis tik, augančios dujų kainos priverčia vis daugiau žmonių ieškoti kitų šildymo alternatyvų.
Šildymas elektra
Šildymas elektra tai nereikalaujantis didelių pradinių investicijų šildymo būdas, tačiau vėliau šildymo sąskaitos ženkliai išauga. Šildant namus elektra, po grindimis dažniausiai išvedžiojami šildymo elementai arba įtiekiami elektriniai radiatoriai.
Kietasis kuras
Šiai šildymo sistemai naudojamos malkos, medžio pjuvenos, durpių briketai arba medžio granulės, kas galbūt reikalauja nemažų pradinių investicijų pradžioje, tačiau ateityje nereikalauja didelių kaštų. Šiai sistemai įsirengti, į namus reikia įmontuoti katilą bei kaminą. Šis būdas Lietuvoje anksčiau buvo labai populiarus, tačiau dėl jo sukeliamos taršos bei sukeliamo diskomforto (pasirūpinimas malkomis, dūmų ar suodžių kvapas) jį iš rinkos stumia kitos alternatyvos.
Šildymas katilais
Dar kitaip žinoma kaip šilto oro paskirstymo sistema. Katilai šildo orą ir išnešioja jį ortakiais bei ventiliacijos angomis po visus namus. Katilams naudojamos dujos, elektra arba kuras. Katilai susideda iš tokių valdymo sistemų, kaip degikliai, dujų vožtuvas, orapūtė, šilumokaitis, ortakis ir vėdinimo sistema. Deginamos dujos, per ventiliacijos angas, yra išleidžiamos iš namų. Šie katilai garsėja dideliu efektyvumu, patalpų oro kokybe, ilgu tarnavimo laiku, kelia mažai triukšmo, yra įperkami ir kt. Katilai skirstomi į dujinius, naftos, elektrinius ir modulinius. Jeigu svarstote šildymą katilais – verta pasižvalgyti https://www.adma.lt/68-sildymo-katilai puslapyje.
Aeroterminis šildymas (arba šilumos siurbliai oras-vanduo)
Tai vienas ekonomiškiausių, naujausių bei vis labiau populiarėjančių šildymo sistemos būdų. Šiam metodui, šiluma paimama iš aplinkoje esančio oro ir šilumos siurbliais atsinaujinanti energija yra perduodama į radiatorius, grindis bei aprūpina namus karštu vandeniu. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo lauke esančios temperatūros, jeigu temperatūra aukštesnė – siurblys veikia efektyviau, jeigu lauko temperatūra yra žemiau -10°C, siurblio efektyvumas mažėja.
Geoterminis šildymas (arba šilumos siurblys gruntas-vanduo)
Šildant namus šiuo metodu, naudojama žemės gelmių šiluma, kuri perduodama į namų šildymo sistemos instaliacijas (radiatoriai, grindys, karšto vandens tiekimas). Tai ekologiškas šildymo būdas, galintis tiekti šiltą vandenį ištisus metus.
Mobilus elektrinis šildytuvas
Šie šildytuvai yra sukurti mažų plotų šildymui (nuo 20 iki 30m2), o jų maksimalus pajėgumas – 2.4kW. Šis įrenginys yra pigus įsigyti, tačiau jeigu jis yra naudojamas ilgais laiko intervalais ir dažnai, tai gali tapti daugybės finansų reikalaujančiu įrenginiu. Šį šildymo būdą reikėtų svartyti tik mažų erdvių šildymui, pvz. turint mažo ploto biurą, kuriame praleidžiama tik tam tikra dienos dalis. Tokiu atveju tai gali būti pigus ir tenkinantis pasirinkimas, kuris padės išvengti didelių kaštų, kuriuos mokėtumėte jeigu tiektumėte nuolatinį šildymą.
Į ką atkreipti dėmesį renkantis šildymo sistemą
Visų pirma, reikėtų atsižvelgti į šildomą plotą ir būsto energinę klasę. Įsivertinus šiuos aspektus, bus galima apskaičiuoti techninius įrangos parametrus, sąnaudų kaštus bei pradinę investiciją. Jeigu jums reikia apšildyti visą namą, tuomet centrinis šildymas būtų vienas geriausių pasirinkimų, tačiau apsvarstykite ir zonavimo galimybę, kas leistų šildyti tik erdves, kurias tikrai naudojate. Kuo didesnė erdvė, tuo jai reikalinga didesnė šildymo sistema. Neteisingai apskaičiavus šildymo sistemos dydį bei šildomos erdvės plotą, jūsų gyvenamoji erdvė nebus efektyviai apšildyta, o šildymo pakeitimai galiausiai kainuos dar daugiau.
Dujiniai katilai
Dujiniai katilai yra geras pasirinkimas, norint apšildyti patalpas efektyviai ir taupiai. Tokiuose katiluose yra įrengtas valdiklis, kuris leidžia reguliuoti šildymo bei karšo vandens temperatūrą. Dujinis katilas – tai vienas dažniausiai naudojamų katilų tipų. Šiuo metodu, degiklio pagalba yra išleidžiamos dujos, kurios užsidega, taip sudarydamos karšto degimo dujas, kurios padidina oro temperatūrą. Šildomas oras cirkuliuoja per ortakius ir vėdinimo angas. Tokio tipo katilai yra ekonomiški, kadangi jie naudoja dujas kaip kurą orui šildyti. Dujinai katilai yra skirstomi į du tipus: atmosferiniai ir kondensaciniai. Atmosferiniai dujiniai katilai naudoja patalpoje esantį orą, kas palaiko degimą. Kondensaciniai katilai yra jungiami dviašiu dūmtraukiu per sieną (išorinis skersmuo siurbia orą degimui iš lauko, o vidinis skersmuo šalina degimo produktus). Kondensaciniai katilai yra efektyvesni už atmosferinius. Vis dėl to prieš įsigyjant katilą, svarbu atitaikyti jo galingumą, atkreipiant dėmesį į pastato energetinę klasę. Nusprendusiems įsigyti katilą, Viessmann vitodens 100 yra puikus pasirinkimas, kadangi jis dirba tyliai, yra mažos emisijos, lengvai įrengiamas ir naudojamas.
Vis tik vieno geriausio šildymo būdo nėra, tai priklauso nuo individualių poreikių, galimybių, gyvenamosios lokacijos bei gyvenimo būdo. Tad svarbu įsivertinti ne tik mėnesio išlaidas šildymo sezono metu, bet ir įrengimo sudėtingumą, pradines investicijas, komfortą, ir žinoma gamtos tausojimą.
Šaltinis: Nyksciai
