Persirgusieji COVID-19 liga neretai skundžiasi ilgai neatsigaunantys po šios ligos, vardindami prastos savijautos simptomus – nuovargį ir jėgų nebuvimą, suprastėjusį miegą, kartais ir užsitęsusį kosulį ar dusulį, kitus simptomus. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų specialistai pataria, kad jaučiantieji liekamuosius COVID-19 ligos reiškinius turėtų pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju, kuris, įvertinęs sveikatos būklę, patars, kas galėtų padėti greičiau sustiprėti.
Kas tai yra pokovidinis sindromas? Aiškina Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Šeimos medicinos centro gydytoja Jonė Stanislovaitytė
Pokovidinis sindromas yra liekamųjų reiškinių visuma persirgus COVID-19 liga. Simptomai būdingi maždaug 10 proc. visų persirgusių pacientų. Dažniausiai skundžiamasi užsitęsusiu nuovargiu, dusuliu, kosuliu, raumenų silpnumu, pacientai skundžiasi ir miego kokybės suprastėjimu, galvos skausmu, nuotaikos svyravimais. Dažniausiai šie simptomai per 4–12 savaičių praeina. Tačiau būna atvejų, kai jie užsitęsia mėnesiais. Svarbu paminėti, kad jei simptomai vargina, užsitęsia ilgą laiką, reikėtų pasitarti su savo šeimos gydytoju, kuris galėtų pritaikyti gydymą ar paskirti gydytojo specialisto konsultaciją.
Kokiems pacientams gali būti suteikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos? Komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovė dr. Svetlana Lenickienė
Pacientai, kurie persirgo COVID-19 liga ir jaučia liekamuosius reiškinius po šios ligos, neturėtų delsti ir kreiptis į gydytoją su savo nuogąstavimais ir skundais. Šeimos gydytojas, įvertinęs paciento situaciją, skundus, somatinę (fizinę kūno) būklę ir numatantis, kad pacientui reikės medicininės reabilitacijos paslaugų, nukreipia pacientą fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai.
Teisės aktai reglamentuoja, kad fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugos COVID-19 liga persirgusiems pacientams gali būti skiriamos ne vėliau nei praėjus 3 mėnesiams po ligos, kai kuriais atvejais – praėjus ir 6 mėnesiams po ligos. Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas įvertina paciento somatinę būklę, kaip liekamieji reiškiniai trikdo paciento kasdienę veiklą, socialinę adaptaciją. Tais atvejais, kai pacientas dėl sunkios COVID-19 ligos eigos buvo gydomas stacionare, jam buvo diagnozuotas plaučių uždegimas, išleistą iš ligoninės pacientą vargina dusulys, nuovargis, įvairios lokalizacijos skausmai, nepraėjus 3 mėnesiams po stacionaro, gali būti nukreipiamas stacionarinei arba ambulatorinei medicininei reabilitacijai. Jei pacientas nukreipiamas stacionarinei medicininei reabilitacijai, ji trunka 20 kalendorinių dienų, jei ambulatorinei – ji trunka 14 darbo dienų.
Jei pacientui po persirgtos COVID-19 ligos išryškėja nauji neuropsichiatriniai simptomai (dėmesio koncentracijos stoka, labai greitas nuovargis, fizinis išsekimas, atminties sutrikimas, pažintinių funkcijų sutrikimai, netinkama socialinė adaptacija po ligos), tokiais atvejais pacientai gali būti nukreipiami stacionarinei arba ambulatorinei reabilitacijai praėjus ir 6 mėnesiams po gydymo ligoninėje.
Jei pacientai sirgo COVID-19 liga, tačiau nebuvo gydyti stacionare, bet jaučia nepageidaujamus COVID-19 ligos reiškinius (išliekantis dusulys ar kosulys, greitesnis nuovargis, fizinių jėgų nebuvimas), jiems taip pat gali būti suteikiamos medicininės reabilitacijos paslaugos: šeimos gydytojas gali nukreipti fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijai, kuris įvertinęs būklės sunkumą gali paskirti 20–25 dienų trukmės ambulatorinės reabilitacijos paslaugų – aktyvinančią kineziterapiją, ergoterapiją, fizikinių veiksnių procedūrų, masažą.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų II stacionarinės reabilitacijos skyriaus vedėja Jūratė Gogienė – apie stacionarines fizinės medicinos ir reabilitacijos paslaugas
Į šį skyrių patenka pacientai, persirgę sunkiausia COVID-19 ligos forma, sirgę ilgai – 2-3 mėnesius, daug laiko praleidę reanimacijos-intensyviosios terapijos, kituose skyriuose.
Šiems pacientams dažniausiai būna paskiriamos dviejų profilių reabilitacijos paslaugos – neurologinių ir kvėpavimo sistemos ligų profiliui.
Pacientai su neurologinio profilio pažeidimais yra sunkios būklės – sutrikusios biosocialinės funkcijos (negali patys pasiversti lovoje, atsisėsti, patys pavalgyti), su giliomis pragulomis, kurias stengiamais pagydyti, dažnai gydymą reikia tęsti ir vėliau.
Pagal kvėpavimo sistemos ligų profilį atvykstantiems pacientams dažnai dar reikalingas papildomas deguonis, jie būna su pažeista kardiovaskulinė sistema, vargina dažnas širdies pulsas, kurį reikia sureguliuoti, kad būtų galima skirti procedūrų. Abiejų profilių pacientai skundžiasi nemiga, nustatoma encefalopatija (galvos smegenų funkcijos sutrikimas), kiti sutrikimai. Pasitaiko pacientų, kuriems COVID-19 liga pažeidė daugelį sistemų – klausos, regos, virškinimo, nustatoma sutrikusi inkstų funkcija. Kad reabilitacija būtų sklandi ir kokybiška, taikome individualią reabilitacijos programą. Turime reabilitacijos specialistų komandą, kurią sudaro kineziterapeutai, ergoterapeutai, socialiniai darbuotojai, psichologas atlieka svarbų vaidmenį, jei nėra kontraindikacijų, taikome fizikinius gydymo metodus. Turime gydytoją pulmonologę, didelį būrį reabilitologų, kurie vadovauja reabilitacijos komandai. Stengiamės paciento sveikatos būklę atkurti kuo greičiau ir efektyviau.
Kartais per reabilitacijai skirtą laiką – 20 dienų – nespėjama pasiekti numatytų tikslų. Tenka kreiptis į Teritorinę ligonių kasą dėl papildomų paslaugų suteikimo. Papildomos paslaugos lemia, kad jas suteikus paciento sveikatos būklė tampa kokybiškesnė, grąžinamos biosocialinės funkcijos. Ne kiekvienas pacientas iš karto po reabilitacijos geba grįžti į darbą.
Turime ypatingą kineziterapijos procedūrą, kurią taikome pacientams, turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų. Plautinės hipertenzijos programą taiko patyrusios kineziterapeutės, kurios mokslus yra baigusios Vokietijoje. Ši programa labai pasiteisino ir pokovidinei pacientų reabilitacijai, po persirgtos sunkios pneumonijos, su ryškiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Neurologinei reabilitacijai taikome fizikinius metodus – raumenų elektrostimuliaciją, limfodrenažinį masažą, kitas procedūras. Visiems pacientams skiriamas masažas, jei jis nėra kontraindikacija.
Kai baigiasi reabilitacijai skirtas laikas, pacientai jau būna išmokyti individualios kineziterapijos ir psichologinės savireguliacijos pratimų, ergoterapijos ir mes be baimės juos išleidžiame į namus.
