Europai Gresia šaltasis Karas, Bet Ne Su Rusija, O Su Vengrija Ir Lenkija – Europos Teismas Nepalaikė šių ES šalių Pretenzijų

REUTERS Dabar beveik nepastebimai sprendžiamas klausimas, ar Europa nenusiris į šaltąjį karą, bet ne su Rusija, teigia vokiečių leidinio „Focus“ apžvalgininkas Hansas-Jürgenas Moritzas. Europos Teisingumo Teismas priima reikšmingą sprendimą ES ginče su dviem valstybėmis: Vengrija ir Lenkija. Ginčijamų momentų sąrašas ilgas, kaina didelė, potencialas atpildui  didelis: viena iš daugelio aukų per ilgą ES ginčą su jos narėmis Vengrija ir Lenkija dėl teisinės valstybės gali būti visos Europos pajėgumas spręsti svarbius klausimus, perspėja straipsnio autorius. Europos teisingumo teismo sprendimas turėtų būti lūžio taškas ir, galbūt, šaltojo karo tarp Varšuvos ir Budapešto – teisinės valstybės principų pažeidėjų, ir kitų ES partnerių pradžia. Lenkija ir Vengrija noriai griebiasi karingos retorikos, kai kalbama apie santykius su Briuseliu, pažymima straipsnyje. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas praėjusį savaitgalį pradėjo karštą savo rinkimų kampanijos etapą, sakydamas kalbą, kurioje apkaltino ES šventu karu prieš jo vyriausybę, „džihadu už teisės viršenybę“. Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis anksčiau perspėjo Europos Komisiją, kad ji nepradėtų „trečiojo pasaulinio karo“. Šių pareiškimų fone Vokietijos tarptautinių ir saugumo reikalų institutas išanalizavo ginčytiną situaciją ir išreiškė tokią prielaidą: „Kalbant apie Lenkijos narystę ES, gali įvykti politinis ir teisinis ledynmetis“. Susidūrę su šia problema, Europos integracijos šalininkai gali prieiti prie karčios išvados, jog atėjo laikas apsieiti be Lenkijos ir Vengrijos. Tai yra, be šalių, kurios kažkada dėl profesinių sąjungų judėjimo ir sienos su Austrija atvėrimo įnešė pagirtiną indėlį į galutinį geležinės uždangos panaikinimą Europoje, – primena leidinys. Tuo tarpu, išskyrus savanorišką pasitraukimą „Brexit“ dvasia, kito išstojimo iš ES mechanizmo nėra. Tačiau statymas yra dideli – tiek visai ES, tiek Lenkijai ir Vengrijai. Jų lėšos iš koronaviruso atkūrimo programos jau buvo įšaldytos. Lenkija turi gauti apie 24 milijardus eurų neatlygintinų subsidijų, Vengrija – 7 milijardus eurų. ES pagalba leistų abiem šalims padidinti savo BVP 4%. Tačiau Briuselis sulaiko tas lėšas, kol dar neaišku, ar Europos Komisija galėtų įšaldyti lėšas, reaguodama į teisinės valstybės principų pažeidimus. Tinkamas mechanizmas, skirtas užtikrinti principingą ES biudžeto asignavimų panaudojimą, jau yra, tačiau dar nebuvo taikomas. Lenkija ir Vengrija paprašė Europos Teisingumo Teismo priimti sprendimą dėl šio dokumento teisėtumo. Lenkijos skolos pagal du ankstesnius Europos teismo sprendimus auga valanda po valandos: viena vertus, šalis privalo mokėti nuo 500 000 iki 1 milijono eurų baudą per dieną dėl rausvųjų anglių karjero, atidaryto pažeidžiant aplinkosaugos taisykles sienos trikampyje tarp Lenkijos, Čekijos ir Vokietijos bei, kita vertus, Lenkijai skiriamos baudos už teismų nepriklausomumo pažeidimą vykdant prieštaringai vertinamą teismų reformą. Varšuva iš priskaičiuotų baudų dar nesumokėjo nė cento, pabrėžia „Focus“. Po nesėkmingų priminimų Europos Komisija dabar yra ant sprendimo slenksčio, kad sulaikytų Lenkijai skirtas lėšas iš įprasto biudžeto. Lenkija ir Vengrija yra vienos iš pirmųjų ES šalių grupių, gavusių finansavimą mažiau išsivysčiusiems rajonams, primena leidinys. Vengrijoje yra netgi didžiausias paramos lygis Europos Sąjungoje – beveik 400 eurų per metus vienam gyventojui. Tuo pačiu metu abi šalys buvo ES skalės apačioje, kuri matuoja korupcijos ir teisinės valstybės kontrolės lygį. „The Economist“ 2021 m. demokratijos indekse Lenkija užėmė 51 vietą iš 167 tarp Argentinos ir Indonezijos; Vengrija – 56, tarp Ganos ir Kolumbijos. ES tik Bulgarijoje ir Rumunijoje tokie žemi rodikliai. Tarp Briuselio ir Vengrijos bei Lenkijos jau seniai kyla įvairiausių konfliktų, kita vertus. Lenkijos Konstitucinis Teismas nepripažįsta aukštesnių Europos teismo galių. Anot Lenkijos situacijos kritikų, vyriausybė siekia „išvalyti“ šalies teismų sistemą, kol teisingumo sistemoje liks tik tie teisėjai, kurie yra jos tarnyboje. Vengrija ir Lenkija nedalyvauja Europos prokuratūros – iki šiol aštriausio ES kardo kovoje su korupcija – darbe. Lenkijos antimonopolinis organas kaltinamas pernelyg artimais ryšiais su valdžia. Sutarčių sudarymas Vengrijoje sukėlė įtarimų, kad Orbanas teikia pirmenybę favoritams. Be to, Orbanas vykdo savo užsienio politiką Rusijos atžvilgiu, siųsdamas nusiraminimo signalus Maskvai – šiuo atveju priešingai nei Lenkijai. Tačiau kartu su Varšuva Vengrijos ministras pirmininkas nuolat nesutaria su Briuseliu dėl Europos prieglobsčio politikos. Orbanas mėgsta pozuoti kaip krikščioniškųjų Vakarų gynėjas, tvirtina straipsnio autorius. Jis pritaria Lenkijos vyriausybei, kad reikia išlaikyti tradicines vertybes, tokias kaip šeima ir santuoka. Praėjusią vasarą Europos Komisija Lenkijai ir Vengrijai pradėjo teisės pažeidimo bylą, nes mano, kad jose diskriminuojami žmonės, kurie nesilaiko tradicinio heteroseksualaus gyvenimo būdo. Po Europos Teisingumo Teismo sprendimo Europos Parlamentas nori priartinti atpildo dieną. Tačiau ekspertai mano, kad dėl procedūrinių priežasčių prireiks kelių mėnesių, kol po teismo sprendimo bus imtasi realių veiksmų. Viena iš Europos Komisijos santūrumo priežasčių gali būti ta, kad Liuksemburgo teisėjų žalia šviesa teisinės valstybės procedūrai gali paaštrinti konfliktą iki ES visiško paralyžiavimo. Sausio pabaigoje teisingumo komisaras Didier Reyndersas išreiškė susirūpinimą dėl vieningų sprendimų blokavimo Europos Vadovų Taryboje. Lenkija ir Vengrija jau parodė savo gebėjimą šantažuoti 2020 m. pabaigoje, kai atidėjo ES daugiametės finansinės programos priėmimą, nes nenorėjo priimti naujo teisinės valstybės mechanizmo. Tuo metu rastas kompromisas buvo įtraukti Europos Teisingumo Teismą. „Focus“ teigimu, Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen dabar gali kilti pagunda laukti įvykių abiejose šalyse, kuriose netrukus įvyks rinkimai. Tačiau ekspertai perspėja Europos Komisiją dėl neveiklumo. Be to, kyla naujų ieškinių iš Lenkijos ir Vengrijos vyriausybių pavojus. Po teisėjų verdikto Liuksemburge, Ursulai von der Leyen teks atidžiai pasverti „už“ ir „prieš“, nes statymai yra dideli. O dabar ji turi parodyti, ar tikrai yra pasirengusi tikrai kovai ES viduje, – užbaigia vokiečių žurnalo „Focus“ autorius Hansas-Jürgenas Moritzas. Europos Teisingumo teismas nepalaikė Lenkijos ir Vengrijos pretenzijų Trečiadienį, vasario 16 d., Europos teisingumo teismas Liuksemburge nepatenkino Vengrijos ir Lenkijos ieškinio ir nusprendė, kad finansavimas ES valstybėms narėms gali būti nutrauktas dėl teisės viršenybės pažeidimų, praneša „The Independent“. Taigi aukščiausiasis Europos Sąjungos teismas uždegė žalią šviesą finansinės įtakos bloko šalims priemonei, „nepaisant demokratinių teisių ir laisvių“. Leidinys atkreipia dėmesį, jog šis sprendimas negali būti ginčijamas. Toks sprendimas sukels pasipiktinimą Budapešte ir Varšuvoje, kurie anksčiau bloke sulaukė kritikos dėl moterų, LGBT asmenų, migrantų teisių pažeidimų, taip pat teismų, žiniasklaidos ir pilietinės visuomenės laisvių suvaržymų. Dėl Europos Sąjungos nepasitenkinimo Lenkijos ir Vengrijos veiksmais, jau yra įšaldytos lėšos, skirtos padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos – Varšuvai – 36 mlrd. eurų, Budapeštui – 7 mlrd. Tačiau, kol prasidės finansavimo mažinimo procesas pagal naująjį reglamentą, gali prireikti kelių mėnesių, priduria laikraštis. Pagal patvirtintą planą iki 2027 metų, Lenkija iš Europos Sąjungos gali reikalauti 75 mlrd. eurų, o Vengrija – mažiausiai 22,5 mlrd. „The Independent“ taip pat pabrėžia, kad Europos Teismo sprendimas gali padidinti spaudimą Europos Komisijos pirmininkei Ursulai von der Leyen laikytis griežtesnės pozicijos dėl bloko demokratijos pažeidėjų, o nuo to ji anksčiau dažniausiai susilaikydavo. „Šiandienos sprendimai patvirtina, kad einame teisingu keliu“, – teismo sprendimą komentavo von der Leyen. Taip pat Europos Komisijos vadovė pranešė, kad vykdomoji valdžia, remdamasi naujuoju sprendimu, artimiausiomis savaitėmis rengs tolesnius veiksmus. Vengrijos teisingumo ministrė Judit Varga Europos teismo sprendimą pavadino politiniu sprendimu ir pavyzdžiu to, kaip „Briuselis piktnaudžiauja valdžia“. Lenkijos teisingumo viceministras Sebastianas Kaleta sakė: „Turime apsiginti nuo atakų prieš mūsų suverenitetą. Lenkija turi apsaugoti savo demokratiją nuo šantažo, kurio tikslas – atimti iš mūsų teisę patiems spręsti už save“. Nežiūrint į Europos teismo sprendimą, daugelis apžvalgininkų abejoja, kad Europos Komisija dabar veiks greitai ir netrukus pasinaudos finansavimo sulaikymo mechanizmu. Kaip aiškinama publikacijoje, mechanizmas buvo įvestas dar 2020 metų lapkritį ir įsigaliojo 2021 metais, o norėdama jį paleisti Europos Komisija galėjo ir nelaukti teismo sprendimo. Per savo metinį pranešimą vasario 12 d., šeštadienį, kad ES pradėjo „šventąjį karą“, prisidengdama susirūpinimu dėl teisinės valstybės: „Jiems teisinė valstybė yra įrankis, kuriuo jie nori mus paversti kažkuo panašiu į juos pačius“. Lenkijoje teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro įpareigojo Konstitucinį Tribunolą patikrinti sprendimo teisėtumą – tokiu žingsniu siekiama pakenkti Europos Teisingumo Teismo autoritetui, rašo Independent. → Paremkite infa.lt per PayPal, Patreon ar jums patogiu PAREMTI būdu. – Nuoširdžiai ačiū parėmusiems. Šaltinis:Infa