Mediniai Namai: 5 Populiariausi Mitai, Kuriuos Neigia Specialistai

Vis dažnesniu naujakurių pasirinkimu tampantys mediniai namai kaip nuolatiniam gyvenimui tinkami būstai pradėti vertinti vos prieš keletą dešimtmečių. Nors šio tipo namai statomi jau ilgus metus – juose užaugo mūsų seneliai ir proseneliai, šiuolaikiniai mediniai nameliai gerokai skiriasi nuo anksčiau statytų rąstinių namų. Kokybiškų medinukų statybose besispecializuojantys Meistro Namai specialistai teigia, jog plačiai sklandantys mitai apie medinius namus vis dar neretai trukdo naujakuriams pasirinkti tinkamiausią būsto variantą nuolatiniam gyvenimui. Todėl šiame straipsnyje nusprendėme išskirti 5 pagrindinius mitus apie medinius namus, kuriuos neigia srities profesionalai. 1 MITAS: Mediniai namai mažiau atsparūs ugniai Viena dažniausiai girdimų temų, aptariamų medinių namų trūkumų kontekste – šių statinių atsparumas ugniai. Specialistai pabrėžia, jog teiginiai, kad rąstiniai nameliai ne tik užsidega, bet ir dega gerokai greičiau, dažniausiai grindžiami senų laikų istorijomis, kai akimirksniu sudegdavo ištisi mediniai kaimai. Jų teigimu, svarstant šiuolaikinio medinuko savybes nereikėtų pamiršti, jog laikai, kai buvo gyvenama su atvirais ugniakurais ir neizoliuotais laidais – jau praeityje, todėl šiuolaikiniai mediniai nameliai taip pat gerokai skirasi nuo senovinių. Tą galima pastebėti ir atidžiau išanalizavus nelaimių, nutinkančių mediniuose namuose, suvestines: jose minimi mediniai namai – dažniausiai pastatyti labai seniai, nerenovuoti, pirminių saugumo reikalavimų neatitinkantys būstai. Specialistai akcentuoja, jog šių laikų medinių namų statybose naudojamos antipirenais (cheminės priemonės nuo ugnies poveikio) apdorotos medinės konstrukcijos, kurios pasiekia aukščiausią europinę degumo klasę medienai, todėl medinukų gaisro tikimybė niekuo nesiskiria nuo kitų konstrukcijų pastatų tikimybės užsidegti. Svarbu akcentuoti ir tai, kad įstatymiškai rąstinių namų statyboms keliami netgi mažesni reikalavimai. Mediniai namai priskiriami trečios atsparumo ugniai klasės statiniams, o tai lemia gerokai paprastesnius reikalavimus renkantis statybines medžiagas bei galimybę rinktis paprastesnius konstrukcinius sprendimus. Esminiai šiems statiniams taikomi reikalavimai siekiant sumažinti gaisro pavojų – būtinybė statinius dažyti specialiais dažais bei išlaikyti padidintą – 15 metrų atstumą nuo gretimų pastatų. Ypatingą dėmesį rekomenduojama skirti ir įvairios įrangos instaliavimui bei montavimui, kai tai liečia šildymo ir elektros instaliacijas. Būtina priminti, jog netinkamai sumontuoti šio tipo įrenginiai dažnai ir tampa gaisro priežastimi nepaisant to, ar namas pastatytas naudojant medines konstrukcijas, ar mūro blokus. 2 MITAS: Mediniai namai pasižymi mažesniu patvarumu Sunku paneigti, jog bene didžiausias lūkestis, kurį keliame , kurį keliame rinkdamiesi bet kokio tipo gyvenamąjį namą – tvirtumas ir ilgaamžiškumas. Nors ilgus metus manyta, kad iš natūralių rąstų pastatyti būstai kitų tipų namams nusileidžia savo ilgaamžiškumu bei patvarumu, gerai prižiūrimi šiuolaikiniai mediniai nameliai nepriekaištingos būklės išliks ir po 30 metų. Meistro Namai komandos teigimu, medinių namų patvarumas ir kokybė, lyginant su pastatais, pastatytais iš plieno ir betono, dažniausiai gerokai pranoksta kainą, jei užtikrinama reguliari ir kokybiška jų priežiūra. Gerai žinoma, jog, kaip ir bet kuri kita natūrali medžiaga, mediena yra gera puvinių grybų, miltligės ir pelėsių augimo terpė, o klimato pokyčiai ir drėgmės padidėjimas suteikia šiems organizmams geresnes augimo sąlygas. Tačiau, tinkamą medienos apsaugą užtikrinus profesionaliomis priemonėmis, ji bus atspari ne tik kenksmingiems aplinkos veiksniams, bet ir oksidacijai, kurios metu ant fasado paviršiaus yra linkę susidaryti dėmės, sugadinančios bendrą fasado vaizdą. Negalima ignoruoti ir tokių medienos savybių, kaip stiprumas, atsparumas apkrovoms bei apdirbimo paprastumas, kurios ne tik turi įtakos namo patvarumui bei ilgaamžiškumui, bet ir lemia nesudėtingą medinuko statybos procesą. Išskirtinio patvarumo medžiagos leidžia statyti rąstinius namus net iki trijų aukštų, o modernios medienos perdirbimo technologijos šiuos namus kasmet daro vis labiau prieinamesniais mažesnias pajamas gaunantiems naujakuriams. 3 MITAS: Mediniai namai pasižymi mažesne šilumos izoliacija Nors iš pirmo žvilgsnio mūrinis ar iš blokelių pastatytas namas gali atrodyti šiltesnis, medinių namų statybos specialistų teigimu, ši prielaida – klaidinga. Tiesa ta, jog norint pasiekti tą pačią šiluminę varžą, kuria pasižymi nešiltintas medinis namas, mūrinio namo šiltinimui teks išleisti nemažai pinigų. Paprastai tariant, lyginant mūrinį ir medinį namą, kurie nėra apšiltinti, medinukas mūrinį statinį gerokai lenks savo natūralia šilumine sienojaus varža. Tiesa, siekiant savo gyvenamajame name užtikrinti aukščiausią šiluminę varžą, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, jog medinio namo šilumos izoliacija, kaip ir mūrinio ar blokinio namo izoliacija, priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų. Remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 10-15% luboms. Nors įvairiuose informacijos šaltiniuose mediena dažnai įvardijama, kaip puikią šilumos ir garso izoliaciją užtikrinanti medžiaga, geras medinio namo apšiltinimas iš tiesų reikalauja ypatingo smulkmeniškumo. Taip yra todėl, kad iš atskirų dalių statomas medinis namas, priešingai nei mūrinis, nėra pagamintas iš vientisos medžiagos, kuri jau savaime užtikrina sandarumą. 4 MITAS: Medinio namo apdaila kainuoja daugiau Ne paslaptis, jog natūralumu pasižyminti mediena iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kaip gerokai daugiau priežiūros reikalaujanti statybinė medžiaga. Tiesa, atsižvelgiant į tai, kad kiekvieno namo sienos yra nuolat veikiamos įvairių oro sąlygų, o mediena – natūrali medžiaga, sunku paneigti, jog medinių namo sienų apsauga reikalauja ypatingo dėmesio. Vis dėlto, norint užtikrinti puikią mūrinio ar blokinio namo fasado būklę, į jį investuoti taip pat teks. Todėl, specialistų teigimu, galima teigti, jog fasado apdailos ir priežiūros kaina, nepriklausomai nuo pasirinkto namo tipo, tiesiogiai priklausys nuo gyvenamojo namo apdailos. Kalbant apie medinių namų apdailą, visų pirma, svarbu pabrėžti, kad tokia apdaila – nėra būtina, jei pasirūpinate visomis būtinomis jo išorės apsaugos priemonėmis. Tiesa, jei siekiama išsaugoti pastato natūralumą ir mediniai nameliai yra paliekami be apdailos, užtikrinti reguliarią jų priežiūrą specialiomis, kokybiškomis apsaugos priemonėmis – būtina. Namo fasado natūralaus medžio apdaila gana dažnai paliekama statant karkasinius namus, tačiau daugeliu atvejų ji vis tiek yra kombinuojama su kitomis medžiagomis.  Žvelgiant iš techninės perspektyvos, pagrindiniai medinių fasadų privalumai – ypač gera savaiminė izoliacija ir oro cirkuliacija bei mažos eksploatacijos išlaidos. Vis dėlto, verta žinoti, kad šioms medienos savybėms įtakos turi ne tik pasirinkta medienos rūšis, bet ir tinkama, nuolat palaikoma medinio fasado apsauga specialiomis priemonėmis, kurios taip pat nėra itin pigus sprendimas. Verta paminėti, jog vienas dažniausių medinių namų apdailai pasirenkamų fasado variantų – ventiliuojami fasadai, kurių konstravimo metu, tarp namo šiluminės izoliacijos, priglaustos ant pastato išorinės sienos, ir išorinės apdailos, pakabintos ant specialiai pritaikytų profilių, yra paliekamas ventiliacijai skirtas oro tarpas. Jo dėka, ventiliuojami fasadai, lyginant su kito tipo fasadų konstrukcijomis,  pasižymi daugeliu reikšmingų pranašumų: nuo išskirtinės namo sienų apsaugos iki nepralenkiamo ilgaamžiškumo. Svarbu akcentuoti, jog tokio tipo fasadas gali būti pasirenkamas ir namams, pastatytiems iš mūrinių blokelių. Vienas didžiausių ventiliuojamo fasado privalumų – ir apsauga nuo perteklinės drėgmės keliamų problemų, kurias išspręsti tampa itin aktualu renkantis medinę namo konstrukciją. Ne mažiau svarbus privalumas – tai, jog ventiliuojami fasadai oro tarpo dėka nepalieka šalčio tiltų, o medinio pastato be apšiltinimo atveju leidžia ir padidinti šiluminę varžą, taip sumažinant bendras pastato šilumos sąnaudas. Mūrinių namų atveju apdailos klausimas yra šiek tiek paprastesnis – jai dažniausiai naudojamas šlapias fasadas arba klinkerio plytelių apdaila. Vis dėlto, tokios apdailos kainą lyginant su medinio namo apdailai reikalingais kaštais – šlapio fasado ar klinkerio plytelių apdaila kainuos kur kas daugiau. Įrengiant šlapią fasadą įprasta naudoti tik vieną pagrindinę, šilumos izoliaciją užtikrinančią medžiagą, apsaugančią namą nuo neigiamų aplinkos poveikių, todėl toks pasirinkimas gali sumažinti šiltinimo kaštus. Nors tokio tipo fasadus turintys namai nepasižymi gera oro ventiliacija, dėl ypač aukšto lygio izoliacinių savybių jie leidžia žymiai sumažinti namo šildymo kaštus, o jų kaina – viena prieinamiausių rinkoje. Mūriniam namui renkantis klinkerio apdailą, ant tinkamai įrengto armavimo sluoksnio klijuojamos plytelės pasižymi ne viena dėmesio verta savybe, tačiau didžiausiu klinkerio plytelių fasadų privalumu įvardijamas jo ilgaamžiškumas. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl klinkerio plytelių fasadai yra itin populiarūs statybų rinkoje – plytelių atsparumas drėgmei. Klinkerio plytelės pasižymi itin mažu įgeriamumu, o jis – glaudžiai susijęs ir su mūrinių namų atsparumu šalčiui. Sudrėkusios medžiagos yra nesunkiai suardomos šalčio (įmirkusi bei sušalusi medžiaga plečiasi ir tokiu būdu ardo sieną), todėl atsparios drėgmei klinkerio plytelės žemos lauko temperatūros nėra pažeidžiamos net ir šalčiausiu metų laiku. Trumpai tariant, teigti, kad medinio namo apdaila bei reguliari, kokybiška jos priežiūra visuomet kainuos daugiau nei mūrinio ar iš blokelių pastatyto namo apdaila – klaidinga. Tiek medinio, tiek kito tipo gyvenamojo namo apdailos kaštai labiausiai priklauso nuo pasirinkto apdailos sprendimo. 5 MITAS: Medinio namo statybos užtrunka ilgiau Meistro Namai specialistų teigimu, neretai susiduriama su nuomone, jog namai iš mūrinių blokelių pastatomi greičiau nei iš natūralios medienos, tačiau tai – mitas. Dėl nesudėtingų konstrukcijų mediniai namai pasižymi itin paprastu statybų procesu – konstrukcijas galima surinkti greitai ir be specifinių žinių. Vidutiniškai surinkti iš natūralaus medžio pagamintą namą užtrunka nuo 1 iki 7 darbo dienų (jei projektas nėra labai sudėtingas). Mūrinio namo atveju, jo statybos gali užtrukti mėnesius. Tai reiškia, jog nusprendę nuolatiniam gyvenimui rinktis medinį namą, į jį įsikelti galėsite gerokai greičiau nei į mūrinį. Medinio namo statybos gerokai greičiau vyksta ir dėl to, kad jų metu, priešingai nei statant mūrinį namą, nėra atliekama daug šlapių statybos darbų – pavyzdžiui, nereikia laukti kol sustings mūro mišinys, išdžius tinkas ir pan. Svarbu paminėti ir tai, kad medinio namo statybos darbus galima vykdyti praktiškai bet kokiu oru – jei daugeliui mūrinio namo statybų metu atliekamų darbų nėra tinkamos šlapios ir šaltos dienos, mediniai nameliai gali būti statomi net ir žiemą. Medinių namų specialistų teigimu, gerokai greitesnis medinio namo pastatymas, be abejonių, daro tiesioginę įtaką ir namo statybų kainai. Mažesnis darbų sudėtingumas nereikalauja brangios technikos naudojimo, statybinės medžiagos gali būti pristatomos paprastesniu transportu net ir į sunkiai privažiuojamas vietas. Medinio namo statybų metu nereikia atlikti ir daug smulkių, papildomo laiko ir medžiagų sąnaudų reikalaujančių darbų, o tai leidžia sutaupyti nemažai statybos kaštų. Didesniais privalumais medinis namas pasižymi ir rekonstrukcijos atveju. Pavyzdžiui, sugalvojus jame įrengti papildomą sieną, užteks papildomai iškloti lentas. Mūrinio namo atveju, norint įgyvendinti tokius pakeitimus, teks papildomai betonuoti sieną, kas greičiau primins dar vieną statybų procesą nei paprastą rekonstrukciją. Nr. 22/6