Tokią idėją iškėlęs Lietuvos farologas palangiškis Aidas Jurkštas neseniai raštu kreipėsi į klaipėdietį prezidentą Gitaną Nausėdą, uostamiesčio valdžią bei valstybines institucijas: esą Baltojo švyturio reikšmė ir buvęs didžiulis populiarumas yra laikmečio patikrinta aplinkybė, jog šį navigacinį objektą atkūrus jis vėl taptų tikra turistine pažiba. Savo ruožtu 49 mln. eurų kainuosiančių pietinio ir šiaurinio molų rekonstrukcijos darbų užsakovė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija (KVJUD) tokią iniciatyvą kol kas vertina itin atsargiai ir nuo platesnių komentarų susilaiko. Dėmesio jūra Jūrinės valstybės jūrinis miestas, visiškai pamiršęs vieną iš populiariausių simbolių, apie kurio egzistavimą galima sužinoti tik specialiai pasidomėjus. Klaipėdoje nėra jokio, kad ir simbolinio, Baltojo švyturio atminimo ženklo. Šis grakštus, siaurėjančio cilindro formos, trijų aukštų su ažūrine 1 m aukščio tvorele įrengta apžvalgos aikštele cokolinėje dalyje švyturys buvo įžiebtas 1884 m. gruodžio 16 d. „Vakarų ekspresui“ A. Jurkštas teigė, jog tokia tiksli švyturio šviesos (anuomet naudotos dujos) įžiebimo data – gana retas atvejis.

