Klaipėdos švyturiui žiebiasi Naujos Perspektyvos

Ketvirtadienį Klaipėdos miesto taryba priėmė teisiškai neturintį galios, tačiau principinį sprendimą kreiptis į Vyriausybę dėl procedūrų organizavimo, siekiant, kad Klaipėdos švyturys būtų atvertas visuomenei ištisus metus. Savo ruožtu švyturį valdanti Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) informavo, kad jau kitais metais šis objektas bus remontuojamas. Dar vienas svarbus sprendimas – Kultūros pevaldo departamento (KPD) rankose: bus svarstoma, ar įtraukti Klaipėdos švyturį su jo navigacine įranga, pastatų kompleksu į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (KVR). Pastebėtina, jog tuo pačiu metu statytas Nidos švyturys – paveldosauginis, o klaipėdietis – ne. Principinė pozicija Gruodžio 23-ąją, ketvirtadienį vykusio Klaipėdos miesto tarybos posėdžio metu sprendimui dėl uostamiesčio švyturio atvėrimo visuomenei pritarta tik po diskusijų. Nors politikai neprieštaravo, kad šis objektas būtų išnaudojamas turizmui, tačiau klausimų kėlė kiti niuansai. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybė, kitaip nei Neringos yra nusprendusi neprašyti Vyriausybės perduoti švyturį municipalinės valdžios dispozicijon. Argumentas – objektas yra itin nepatogioje žmonių lankymui vietoje: šalia įsikūrusi strateginė, pavojingas medžiagas kraunanti ir specialų apsaugos statusą turinti valstybės įmonė AB „Klaipėdos nafta“, švyturys stovi Klaipėdos valstybinio jūrų uoasto direkcijos rezervinėje teritorijoje, kuri yra aptverta. Kitaip tariant, norint uostamiesčiui perimti visą švyturį su jam priklausančiais statiniais tektų rankas įkišti į sudėtingą ir daug ginčų pareikalausiančią biurokratinę mėsmalę. Todėl nuspręsta išreikšti politinę valią ir tokiu būdu perduoti žinią centrinei valdžiai Vilniuje, jog Klaipėdos miestas sutinka ir norėtų, kad švyturys būtų atviras visuomenei objektas. Dabar į jį žmonės gali patekti, užkopti į apžvalgos aikštelę ir pasigrožėti uosto vartų, Kuršių nerijos, Klaipėdos panorama tik per Pasaulinę švyturių dieną rugpjūčio 18 d. Šį renginį organizuoja žinomas Lietuvos farologas, knygos apie mūsų šalies švyturių istoriją autorius ir kolekcininkas iš Šventosios Aidas Jurkštas. Dabar, po Klaipėdos miesto Tarybos patvirtintos principinės pozicijos, bus kreipiamasi į ministrų kabinetą, o Susisiekimo ministerija turėtų numatyti konkrečius veiksmus bei juos pavesti įgyvendinti LTSA, kuri ir liks švyturio šeimininke, tačiau jau kaip atviro visuomenei objekto. Posėdyje dalyvavęs LTSA direktoriaus pavaduotojas Tomas Kolendo informavo, kad švyturį būtina remontuoti. „Tai galėtų būti pradėta daryti po visų procedūrų tik kitų metų pabaigoje. Yra optimistinis ir pesimistinis variantai. Daug kas priklausys nuo išorinių jėgų. Sprendimus turės priimti ir Susisiekimo ministerija, kuriai pavaldi LTSA. Manome, kad jei į Ignalinos atominę elektrinę galima žmonių ekskursijas organizuoti, tai ir Klaipėdos švyturio atveju neįmanomų dalykų nėra. Faktas, kad šio objekto lankymas galės vykti tik iš anksto užsiregistravus, bus valdomi žmonių srautai, dar reikės išsiaiškinti fotografavimo nuo apžvalgos aikštelės niuansus, nes kai kurių objektų iš viršaus fotografuoti gali nebūti galima“, – teigė jis. Pastebėta, kad LTSA įstatuose nėra net tokios funkcijos, kaip turizmo veikla, tad neaišku, kas valdytų tuos ekskursijų dalyvių srautus. „Viskas bus derinama su Susisiekimo ministerija. Jei nėra tokių funkcijų, tai jos atsiras“, – teigė T. Kolendo. Tiesa, raštiškų leidimų ar sutikimų kiaurus metus organizuoti ekskursijas į švyturį nėra pateikusi nei minėta ministerija, nei LTSA, nei prieštaraujanti švyturio atvėrimui visuomenei bendrovė „Klaipėdos nafta“ ar atsargiai į tokią iniciatvą žiūrinti Uosto direkcija. VERTINS. Paveldosaugos specialistai Vilniuje kitais metais nuspręs, ar seniausio Lietuvoje švyturio vietoje 1952 m. pastatytas dabartinis yra vertas nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės statuso. Deniso NIKITENKOS nuotr. Statuso klausimas Savo ruožtu biurokratinė dėlionė bus padėta ir ant KPD specialistų stalo. Praėjusį mėnesį pajūrio švyturių istorija besidomintis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) lektorius, inžinierius Tomas Jačionis raštu kreipėsi į minėtą departamentą siūlydamas svarstyti galimybę Klaipėdos švyturio statinių kompleksą įtraukti į KVR bei nustatyti jo vertingąsias inžinerines savybes. „Buvau labai nustebęs, kai sužinojau, kad šis kone svarbiausias Lietuvoje švyturys net nėra saugomas valstybės, nepripažintas kultūros paveldo vertybe. Tokia situacija tikrai mažų mažiausiai keista. Gavęs valstybinę apsaugą šis objektas jau turėtų kitokį statusą, privalėtų būti saugomas, viešai prieinamas visuomenei. Tokiu būdu galbūt ir Klaipėdos miesto savivaldybė galėtų naudoti stipresnius argumentus, prašydama valstybės perduoti švyturį municipaliteto žinion”, – „Vakarų ekspresui” sakė inžinierius. KPD direktorius Vidmantas Bezaras šią savaitę T. Jačioniui atsiuntė atsakymą, jog yra sudaryta darbo grupė 2022 m. nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktų ir kilnojamųjų kultūros vertybių aprašo projektų rengimo planams parengti. Jos darbotvarkėje – ir nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto projekto parengimas Klaipėdos švyturiui (arba Klaipėdos švyturio pastatų kompleksui, jei bus pagrindas). Tai reiškia, jog paveldosaugininkai neatsisakė svarstyti klausimo. Jei Klaipėdos švyturys taps paveldosauginiu, tai reikšs ne tik jo, kaip marinistinės kultūros paveldo objekto pripažinimą, bet ir vertybių apsaugą. Tai – ypač aktualu, nes VĮ Turto bankas jau yra užsimojusi parduoti švyturio teritorijoje esantį, 1950 m. po žeme įrengtą 35,88 kv. m ploto kuro sandėlį. Informacija apie tai viešai skelbiama įmonės internetiniame tinklalapyje, skiltyje „Bus parduodama”. Žinia, Turto bankas planuoja išparceliuoti ir paveldosauginio Nidos švyturio statinių kompleksą net išardant (demontuojant ir perkeliant kitur) autentišką inžinerinę įrangą. PREKĖ. VĮ Turto bankas planuojamų parduoti objektų sąraše atsidūrė Klaipėdos švyturio teritorijoje esantis kuro sandėlis, įrengtas prieš 71 metus.  Turto banko nuotr. „Vakarų ekspresui” Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas teigė, jog uostamiesčio švyturio valstybinė apsauga, įtraukimas į KVR būtų reikšmingas sprendimas. „Tai būtų dar vienas stiprus argumentas, kodėl reikia saugoti šį kūrinį, kuris yra ne tik navigacinis objektas, bet ir žmogaus rankomis pastatytas statinys. Sakyčiau, klaipėdiečiams turintis net sakralinę reikšmę. KPD dėmesys tik dar labiau paskatintų žmones švyturiu domėtis, jį lankyti, o kartu ir apsaugotų visą kompleksą nuo destruktyvių veiksmų. Žmonės galėtų apsilankyti ne tik kaip navigacinę paskirtį turinčiame objekte, iš kurio atsiveria plati panorama, bet ir kaip paveldosauginiame paminkle“, – samprotavo jis. Be kita ko, šių metų rugpjūčio 17 – spalio 3 d. buvo organizuota ir miestiečių apklausa, kuri patyrė savotišką fiasko, nes dalyvavo vos 311 respondentų. Tiesa, į klausimą, „Ar pritariate, kad Klaipėdos švyturys (Burių g. 9) būtų atvertas visuomenei ištisus metus?“, teigiamai pasisakė absoliuti dauguma: 306 miestiečiai. Pirmasis uostamiesčio švyturys buvo pastatytas dar 1684 m., ir tai buvo pirmasis žinomas švyturys dabartinėje Lietuvos teritorijoje. Antrasis, vadinamasis šachmatinis statytas 1796 m. ir susprogdintas Antrojo pasaulinio karo metu iš miesto atsitraukiančių vokiečių 1945 m. Dabartinis švyturys iškilo jau pokariu, 1952 m. (šviesti pradėjo po metų).