Netylant raginimams namuose dėl visa ko turėti kiekvienam gyventojui paruoštą 72 valandų išlikimo kuprinę, ekspertė paaiškino, kokį maistą reikėtų į ją susipakuoti. Nors mintis apie tokios kuprinės turėjimą gali skambėti gąsdinančiai, iš tiesų tai – tik apdairi prevencija: panašiai pasiruošti raginami ir su gamtos kataklizmomis neretai susiduriantys JAV gyventojai. Krizės atveju pirmosios 72 valandos yra kritinės, būtent tiek paprastai trunka gelbėjimo tarnybų mobilizacija arba situacijos stabilizavimas, todėl resursais pirmoms trims paroms gyventojai skatinami pasirūpinti patys.
„Pirmąsias tris paras kritinėmis aplinkybėmis žmogus dar gali išsiversti ir turėdamas tik geriamo vandens, tačiau fizinė ištvermė ir psichologinė būsena itin priklauso nuo su maistu gaunamų medžiagų, todėl kokybiškas pasirengimas padeda užtikrinti, kad, kilus bet kokiai teorinei grėsmei, būsime pajėgūs priimti sprendimus ir aktyviai judėti. Maistas yra ne vien kalorijų šaltinis, bet psichologinė atrama“, – sako šaltyje džiovintą maistą gaminančios bendrovės „Super Garden“ įkūrėja Laura Kaziukonienė.
Mitybos ekspertės teigimu, net trumpas maisto trūkumas gali paveikti sprendimų priėmimą. Aktyviai judant, rekomenduojama suvartoti apie 2000 kilokalorijų per dieną, o minimaliai fizinei veiklai gali pakakti ir 1500 kilokalorijų.
„Tyrimai rodo, kad energijos deficitas per pirmąsias 24–48 valandas mažina dėmesio koncentraciją, sulėtina reakcijos laiką ir silpnina gebėjimą priimti logiškus sprendimus. Be to, psichologinė įtampa kartu su fiziniu nuovargiu gali padidinti klaidų tikimybę. Todėl maistas turi būti ne tik kaloringas, bet ir maistingas, turintis baltymų, vitaminų ir mineralų, kurie palaiko kognityvines funkcijas”, – sako funkcinį maistą astronautams ir kariams kurianti L. Kaziukonienė.
Ką dėti į išlikimo kuprinę?
Konservai ilgą laiką buvo laikomi maisto atsargų standartu.
„Jie nebrangūs, lengvai prieinami, ilgai galioja ir nereikalauja šaldymo. Vidutinė 400 gramų pupelių ar tuno skardinė suteikia apie 300–350 kilokalorijų”, – sako „Super Garden“ vadovė.
Vis dėlto tokios atsargos greitai tampa našta, jei tenka judėti pėsčiomis: trims paroms vienam žmogui prireiktų daugiau nei keturių kilogramų konservų. Be to, dėl aukštos temperatūros sterilizacijos juose lieka mažiau vitaminų nei šviežiame maiste. Todėl konservai labiau tinka stacionarioms namų atsargoms, bet ne mobiliai evakuacijos kuprinei.
Dar vienas populiarus pasirinkimas, pasak L. Kaziukonienės, yra greitai paruošiami avižiniai dribsniai, šaltyje džiovintos miltelinės sriubos ar makaronai. Jie – lengvi, pigūs ir kaloringi. Pavyzdžiui, 80 gramų avižų dribsnių suteikia apie 300 kilokalorijų, sveria tiek, kiek didelis obuolys, ir užima minimaliai vietos.
Tačiau svarbu įvertinti ir tai, kad dauguma tokių produktų yra stipriai perdirbti, su dideliu druskos, cukraus bei kitų priedų kiekiu. Be to, pažymi ekspertė, planuojant reikėtų pagalvoti ir apie praktinius aspektus: jų paruošimui reikia vandens, o dažnai ir ugnies ar elektros.
„Tokie mišiniai puikiai tinka kaip papildomas maistas, tačiau, siekiant užtikrinti pilnavertę, ištvermę ir energiją suteikiančią mitybą, jie negali tapti maisto atsargų pagrindu“, – pabrėžia L. Kaziukonienė.
Ieškant optimaliausio sprendimo, pastaraisiais metais kariuomenėse, tarp profesionalių sportininkų ar net kosmose paplito liofilizacija: procesas, kai maistas užšaldomas ir vakuumo sąlygomis be kaitinimo iš jo pašalinamas vanduo. Taip, pasak ekspertės, išsaugoma iki 97 proc. maistinių medžiagų, originalus skonis ir tekstūra. Toks maistas yra itin lengvas: viena pilnavertė porcija (apie 100 g) gali suteikti 500–550 kilokalorijų ir tilpti į delną. Sandariai supakuotas jis gali būti laikomas dešimtmečius, o prireikus valgomas tiek sausas, tiek užpiltas vandeniu.
„Natūralu, kad šaltyje džiovintas maistas, kurį galima valgyti iš karto, be papildomo apdorojimo vandeniu, tampa vis populiaresniu pasirinkimu išlikimo kuprinėms: uogos, vaisiai, daržovės, kava, vaisių kokteiliai, ledai, sūris, mėsa ar ištisi patiekalai išdžiovinus juos šaltyje tampa lengvais, maistingais ir vietos neužimančiais kubeliais“, – sako „Super Garden“ įkūrėja.
Liofilizuoti produktai leidžia trims paroms paruošti pilnavertį racioną, kuris sveria vos 1,5 kg ir telpa į vidutinę kuprinę. Praktinis pavyzdys vienam žmogui trims paroms, L. Kaziukonienės teigimu, galėtų būti toks: apie 500–600 g liofilizuotų patiekalų, 300–400 g riešutų ar džiovintų vaisių, 3–4 energijos batonėliai, keli paketėliai elektrolitų miltelių.
Tokio rinkinio svoris – apie 1,5 kg. Tai reiškia, kad net nešant kartu su kitais būtiniausiais daiktais (vandeniu, pirmosios pagalbos rinkiniu, šiltais drabužiais) maistas netaps per didele fizine našta.
„Svarbiausia – nepamiršti tinkamai apsirūpinti vandeniu, be jo maistas ar kita pagalba neteks prasmės. Vidutiniam suaugusiajam reikia apie 2–3 litrų vandens per parą, tačiau kritinėms trims paroms dažnai rekomenduojama turėti bent 1,5 litro per dieną ir papildomai vandens valymo tabletes ar filtrą. Vanduo reikalingas ne tik troškuliui malšinti, bet ir dalies maisto paruošimui, jei kuprinėje supakuoti ir sausi mišiniai”, – sako L. Kaziukonienė.
Ekspertė primena, kad krizės metu maistas yra ne tik energijos šaltinis, bet ir moralės palaikymo priemonė.
„Tyrimai rodo, kad pažįstami skoniai ir net nedidelės „mėgstamo maisto“ porcijos gali sumažinti streso lygį ir gerinti bendrą savijautą. Todėl į 72 val. kuprinę verta įsidėti bent vieną mažą skanėstą ar saldumyną – tai gali turėti ypatingai didelį poveikį nuotaikai”, – teigia ji.
Pasiruošimas 72 valandoms nėra panikos ženklas, tai – racionali prevencijos priemonė. Ji leidžia užtikrinti, kad netikėtos situacijos metu turėsite pakankamai energijos ir galėsite priimti sprendimus, kurie lems jūsų ir aplinkinių gerovę.
Šaltinis: Nyksciai
