Posakis „gyventi ne savo gyvenimą“ nėra vartojamas profesinėje psichologijoje, tačiau jis intuityviai suprantamas. Dažniausiai tai reiškia, jog žmogus neseka savo pačių norais ir tikslais, o stengiasi gyventi pagal kažkokį vidutinišką gyvenimo scenarijų, „parašytą“ kitų žmonių. Dažniausiai tai susiję su tėvų šeima, tačiau kartais mes vadovaujamės ir šablonais, kuriuos mums pateikia blizgantys žurnalai, filmai ar masinė kultūra. Pamąstykime, kaip atpažinti, kad sekate svetimomis nuostatomis – ir ką su tuo daryti.
1. Jus nepaprastai traukia kritikuoti kitų žmonių gyvenimus
Jus neįtikėtinai erzina buvusi bendraklasė, kuri vos peržengusi dvidešimt metų ribą ištekėjo ir vieną po kito gimdo vaikus: „Kam jai reikėjo aukštojo mokslo? Paskendo vystykluose!“ Arba draugė karjeristė, „pamišusi“ dėl savo projektų: „Visiškai nemato gyvenimo, sėdi savo biure nuo ryto iki vakaro.“ Ar draugas laisvai samdomas darbuotojas, kuris jau trečią mėnesį „dykinėja“ Tailande. Tačiau dažnai erzulys slepia pavydą, o pavydas – jausmą, kad pats nesi įgyvendinęs savo tikslų ir esi pasimetęs. Tai nebūtinai reiškia, kad jus traukia šių žmonių gyvenimo scenarijai – galbūt net ne. Tačiau erzina bendra nuojauta, kad jie, atrodo, žino, ką daro su savo gyvenimu (arba labai gerai apsimeta): jie kuria planus, juos įgyvendina ir, regis, yra patenkinti. O jūs, kažkodėl, ne.
2. Jus nuolat persekioja nuobodulys
Jums nuobodu darbe. Neįdomu bendrauti su draugais. Kelionės atostogų metu nekelia džiaugsmo, ekskursijos ir klubai taip pat netraukia. Jus vargina pokalbiai apie naminius gyvūnus, vaikus, vasarnamių statybas ar keliones, trečiosios aukštosios mokyklos diplomo siekimą. Svarbu pažymėti, jog jei tokia būsena tęsiasi ilgiau nei tris ar keturias savaites, tai gali slėpti depresiją ar somatinius sutrikimus. Todėl, jei jaučiate, kad praradote susidomėjimą viskuo aplink, būtinai kreipkitės į gydytoją.
Jei specialistai nenustatė nei depresijos, nei fizinių sveikatos problemų, tai gali reikšti, kad tiesiog neradote savo tikrųjų interesų ir gyvenimo kelio. Kitų žmonių pomėgiai jums netinka, todėl ir patiriate nuobodulį.
3. Kitų žmonių entuziazmas jus veda iš proto arba slegia
Tai logiška ankstesnio punkto išdava. Sakoma, kad nuobodulys yra užgniaužta agresija. Iš tiesų, nuobodžiame darbe ima erzinti kolegos, vadovas ir kasdienės pareigos, nenorite nei tobulinti savo įgūdžių, nei dirbti komandoje. Draugų kompanijoje, su kuriais jaučiatės nuobodžiai, jus gali pradėti erzinti jų pokalbiai ir juokas, diskusijos apie tai, kas jums visiškai neatrodo įdomu: „Tapymas ant vandens – tai taip nuostabu!“, „Visa šeima džipais leidomės į mišką, prisijunk kitą kartą!“, „Pradėjome remontą bute ir, įsivaizduok, negalime rasti reikiamų plytelių visame mieste! Turėsime važiuoti į…“. Tuo momentu norisi šaukti: „Jūs rimtai?!“ arba „Kaip galima domėtis tokiais niekais?“
4. Jūs kuriate sudėtingus ir painius planus
Pavyzdžiui, jei norite įsidarbinti gretimos specialybės srityje, nesate linkę tiesiog ieškoti darbo pasiūlymų ar užsirašyti į kursus. Vietoj to, konstruojate sudėtingą ir daugiapakopį planą, į kurį įtraukiate dar vieną aukštąjį išsilavinimą, nemokamą praktiką bei kitus ne visada akivaizdžius žingsnius. Kai pažįstami, išplėtę akis, sako: „Palauk, bet tai galima padaryti greičiau ir paprasčiau – tiesiog apsilankyk darbo skelbimų svetainėje!“, jūs smarkiai susierzinate.
Paslaptis paprasta: žmonės, gyvenantys ne savo gyvenimą, dažnai turi nerašytą draudimą realizuoti savo tikruosius tikslus. Todėl kelias į trokštamus pasiekimus turi būti kuo ilgesnis ir sudėtingesnis, kad pakeliui pasiklystumėte ir tikrai jų nepasiektumėte.
5. Formalūs pasiekimai jums yra pagrindinis sėkmės kriterijus
Statusas, pinigai, kitų pagyrimai jums yra pagrindinė varomoji jėga. Be abejo, pinigai yra būtini gyvenimui, pagyros ir palaikymas stiprina mūsų savivertę, o aukštas statusas bei aplinkinių pagarba teikia malonumą. Tačiau tiems, kurie atrado savo gyvenimo kryptį, tai tampa būtina, bet nepakankama sėkmės sąlyga: pirmiausia iškyla troškimas realizuoti savo gebėjimus ir tikslus.
Tie, kurie gyvena pagal svetimą gyvenimo scenarijų ir dar nerado savojo kelio, gali būti linkę į varžybas. Dažnai tai be galo konkurencingi žmonės – tačiau laimėjimo džiaugsmas jų gyvenime dažnai būna trumpalaikis, o tikro pasitenkinimo jis nesuteikia. Juk kaip dar matuoti pasiekimus, jei iš tikrųjų to nesieki? Tuomet į pagalbą ateina visuomenės ir kultūros primestos sėkmės matavimo priemonės: statuso daiktai, šalys, į kurias gali sau leisti keliauti, nuliai algalapyje, aplinkinių pavydūs žvilgsniai, nuotraukos socialiniuose tinkluose.
6. Jaučiate, kad gyvenimas eina pro šalį, kol jūs čia sėdite
Kai išeinate iš darbo, jaučiatės tarsi pabėgę iš nelaisvės. Su palengvėjimu atsikvepiate, palikę svečius. Netgi tokios pramogos kaip kino ar koncertų lankymas palieka keistą pojūtį, jog „tikrasis“ gyvenimas vyko kažkur kitur, kol jūs šokote ant šokių aikštelės ar sėdėjote priešais ekraną. Šis jausmas signalizuoja, kad neatrandate prasmės tame, ką darote. Daugelis pradeda racionalizuoti šį pojūtį, kurdami teorijas apie tai, kaip komercializuotas šiuolaikinis menas, kaip beprasmis darbas kapitalizmo labui ir panašiai. Svarbu atkreipti dėmesį į šį diskomforto ir beprasmybės pojūtį bei padaryti išvadas. Tai reiškia, kad kino seansas nebuvo beprasmis visiems, bet asmeniškai jums.
Ką daryti
Savo gyvenimo tikslų atradimas yra sudėtinga ir reikšminga užduotis. Psichologai dažnai susiduria su klientais, kurie skundžiasi: „Tarsi kažko trūktų, nors atrodo, kad viskas gerai“ arba „Turiu viską, bet niekas nedžiugina“. Dažnai po šiais skundais slepiasi būtent asmeninių gyvenimo krypčių trūkumas. Paprastai rekomenduojama pradėti ieškoti prasmės prisimenant, kas anksčiau teikė malonumą, kas atrodė prasminga ir svarbu. Tačiau, deja, tai ne visada pavyksta. Kartais gyvenimas būna toks užpildytas nereikalingomis ir jėgas sekinačiomis veiklomis bei santykiais, kad nelieka nei erdvės, nei jėgų kažkam maloniam.
Tokiu atveju verta eiti atvirkščiu keliu ir pamažu atsisakyti labiausiai jėgas eikvojančių ir nemaloniausių dalykų. Pavyzdžiui, nutraukti bendravimą, jei pašnekovas jus nuolat kritikuoja, menkina tai, kas jums svarbu, ir bendrauja iš viršaus. Mesti prastai apmokamą darbą, kurį dirbate tik dėl to, kad bijote pasirodyti nevykėliu ar dėl mąstymo „juk reikia kažkuo užsiimti“ (žinoma, išskyrus ekstremalius atvejus, kai tai vienintelis būdas pragyventi). Jei įmanoma, palikti kolektyvą, kuriame žmonės yra žeminami ir diskriminuojami. Persvarstyti per daug artimus santykius su tėvais, kurie nori kontroliuoti jūsų gyvenimą ir per jus realizuoti savo planus. Nutraukti partnerystę, kurioje egzistuoja smurtas ir nėra džiaugsmo.
Pradėkite nuolat klausti savęs apie savo norus — nuo maisto pasirinkimo iki gyvenimo planų. Kartais lengviau pradėti nuo mažų dalykų, kaip mėgstama muzika ar klausimas, ar iš tiesų norite eiti į vakarėlį, į kurį esate pakviesti. O kartais iškyla didžiuliai projektai, kaip pakeisti savo gyvenimą, ir suvokiate, kad jie visada buvo, tiesiog buvo „užblokuoti“.
Jeigu jūsų norai ir planai nekenkia kitiems ir nesukelia jiems pavojaus, galite ramiai juos įgyvendinti — ir tai nėra egoistiška
Žmonės dažnai sako, kad bijo tapti „egoistais“, darydami tai, ko patys nori. Tačiau jei jūsų norai ir planai nekenkia kitiems žmonėms ir nesukelia jiems pavojaus, galite ramiai juos įgyvendinti, ir tai nėra nieko egoistiško. Gali būti, kad jus iš tiesų gąsdina atsakomybės jausmas už visus pasiekimus ir nesėkmes. Bet tik jūs esate savo gyvenimo autorius — ar nuspręsite rašyti jį pagal „originalų“ scenarijų, ar kopijuosite jau „banalizuotą“, kaip ir visi kiti.
Galiausiai dar vienas svarbus patarimas — išsiaiškinti šeimos įtakas. Reguliariai užduokite sau klausimą: „Kam tai darau?“ Jei pasirinkote profesiją ir karjerą ne dėl savęs, tuomet kam? Dėl mamos, kuri pati nesugebėjo realizuoti savęs toje srityje? Dėl tėčio, kuris matė tai kaip „patikimą duonos kąsnį“ ir „garbingą užsiėmimą“? Jei jums nepatinka dabartinis draugų ratas, kam ir kodėl jį susikūrėte ir palaikote?
Atsakymai gali būti netikėti. Pavyzdžiui, staiga prisiminsite, kad jūsų mylimai močiutei visą gyvenimą nepatiko, kad draugaujate su „įtartina“ kompanija. O po kurio laiko, po jos mirties, pastebėjote, kad pakeitėte draugų ratą ir dabar stengiatės bendrauti tik su „gerais berniukais ir mergaitėmis“. Nors iš tikrųjų nenorite su jais kalbėtis apie karjerą ir pasiekimus, o jus labiau traukia bohema, maištingi muzikantai ir vargšai keliautojai.
Tuo pačiu principu galite pasirinkti partnerę ar partnerį, užsiėmimus laisvalaikiu ar poilsio būdą — kad pelnytumėte kieno nors iš šeimos pritarimą ir meilę. Svarbu suprasti, kad mylėti artimuosius ir gyventi pagal jų jums nurodytą scenarijų — tai du visiškai skirtingi dalykai. Meilę galima išreikšti veiksmais: tiems, kurie dar gyvi, — rūpesčiu, dėmesiu, skambučiais ir apsilankymais. Tų, kurie jau išėjo, galima prisiminti, lankyti jų kapus, kalbėtis apie juos su tais artimaisiais, kurie juos prisimena, ar pasakoti apie juos vaikams ir giminaičiams, kurie jų nesutiko. Tačiau jei darote save nelaimingu ar nelaiminga, nes gyvenate ne savo gyvenimą, tai neturi nieko bendra su meilės išraiška. O jei kažkas reikalauja iš jūsų tokios aukos — deja, tas žmogus per daug jumis nesirūpina. Todėl neverta atiduoti sprendimų dėl savo gyvenimo į jo rankas.
