1. Mus liūdina ne įvykiai, o įsitikinimai.
Įsivaizduokite, kad jus paliko mylimas žmogus. Jums liūdna? Pasaulis niekada nebebus toks pat?
Dabar įsivaizduokite tą patį scenarijų, bet pabaigoje sužinote, kad tas žmogus yra psichopatas, nužudęs tris savo buvusius partnerius. Jaučiatės nusiminę, kad jus paliko? Ne, jūs persigandę!
Tampa aišku, kad pats išsiskyrimo faktas ne toks svarbus, kaip jūsų požiūris į situaciją.
Jeigu netekote darbo ir jaučiate, kad pareigos šiaip ar taip buvo netikusios, o naujo darbo paieškos neužtruks, jūs nesijaudinate. Tačiau jeigu esate tikri, kad tai buvo geriausias darbas ir kito tokio niekada nerasite, jaučiatės sugniuždyti.
Mūsų emocijos nėra atsitiktinės, jos kyla iš mūsų minčių.
„Stoikų mokymai rodo, kad nėra blogų ar gerų įvykių, yra tai, kaip mes tuos įvykius suvokiame. Šekspyras apie tai rašė taip: „Nėra nieko gero ar blogo – tik mąstymas verčia taip manyti“. Tiek Šekspyras, tiek antikos filosofai tikina, kad pasaulis yra abejingas ir objektyvus. Kaip sako stoikai: „Tai nutiko man“ ir „Tai nutiko man ir tai siaubinga“ nėra tas pats. Jei sustosite tik ties pirmąja dalimi, būsite laimingesni ir iš visko, kas jums nutinka, galėsite išsinešti ką nors gero“.
Stoicizmo mokyklos mokymus adaptavo žinomas psichologas Albertas Elisas ir jie turėjo įtakos racionalaus-emocinio elgesio terapijos – pagrindinio metodo, padedančio įveikti įvairias rimtas problemas – nuo depresijos iki nevaldomo pykčio, raidai.
Daugumą išgyvenimų sukelia mūsų neracionalūs įsitikinimai.
Kitą kartą susidūrę su neigiamomis emocijomis, nesifokusuokite į įvykį, kuris juos sukėlė. Paklauskite savęs, ar jūsų mintys racionalios:
Jeigu mano partneris mane paliko, aš niekada niekada nuo to neatsigausiu.
Jeigu neteksiu darbo, mano gyvenimas baigsis.
Jeigu neperskaitysiu šio straipsnio iki galo, autorius manęs nekęs.
Šios mintys neracionalios ir būtent jos sukelia nerimą, pyktį ar depresiją.
Pakeiskite savo minčių eigą ir galėsite suvaldyti emocijas: „Net jeigu jis/ji mane paliks, sutiksiu ką nors kitą. Taip jau buvo nutikę anksčiau ir man pavyko tai įveikti“.
Bet ką daryti, jeigu jaudinatės dėl ateities?
2. Kontroliuokite, ką galite, ir ignoruokite visa kita
Ar jums pažįstama Ramybės malda? (Jos autorius yra Reihnoldas Nybūras (Reinhold Niebuhr, amerikiečių teologas, gyvenęs XIX-XX amžių sandūroje):
„Viešpatie, suteik man galių priimti tai, ko negaliu pakeisti,
Drąsos pakeisti tai, kas man pavaldu,
Ir išminties atskirti vieną nuo kito“.
Šią idėją Reihnoldas Nybūras sugalvojo praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje. Stoikai šią paprastą tiesą žinojo dar prieš 2000 metų. Antikos filosofai didelį dėmesį skyrė kontrolei, bet visgi nebuvo jos apsėsti. Raktinė stoicizmo mintis: „Ar galiu tai kaip nors paveikti?“
Jeigu taip, darykite tai. Jeigu negalite… vadinasi, negalite. Nerimas tik sukelia stresą ir nieko daugiau.
„Anot stoicizmo mokymų, dažnai tai, kas mus neramina, yra tai, ko mes negalime kontroliuoti. Pavyzdžiui, rytdienai esu suplanavęs svarbų darbą ir nerimauju dėl lietaus. Tai, kiek aš nerimausiu, neturi jokios reikšmės. Dėl to lietus nesiliaus. Stoikai tikina: „Būsite ne tik laimingesni, jeigu išmoksite atskirti situacijas, kurias galite ir negalite paveikti, bet ir tapsite produktyvesni ir efektingesni, jeigu savo energiją nukreipsite tik į tai, ką galite kontroliuoti“.
Kitą kartą, kai nerimausite dėl to, kas vyksta, trumpam sustokite ir paklauskite savęs: „Ar galiu paveikti įvykius?“ Jeigu taip, nustokite nerimauti ir imkitės veiksmų. Jeigu situacijos kontroliuoti negalite, nerimas jos nepagerins.
Liūdesys, pyktis, išgyvenimai – tai neracionali reakcija ir ne pats geriausias būdas reaguoti į vykstančius įvykius.
Kaipgi tada reaguoti į įvykius, kurie vyksta ne pagal planą?
3. Priimkite viską, bet nebūkite pasyvūs
Didžioji dalis problemų susijusios su šiuo punktu. Niekam nepatinka žodis „priimkite“. Daugeliui jis reiškia susitaikyti ir pasiduoti. Bet taip nėra.
Pažvelkime į tai kitu kampu. Koks yra žodžio „priimti“ antonimas? Neigti. Niekas niekada nerekomenduoja neigti to, kas vyksta.
Albertas Elisas patarė žmonėms iš savo žodyno pašalinti žodį „turi“. „Turi“ ir yra neigimas. Kad ir kaip norėtumėte, jūsų lūkesčiai nenusvers realybės.
- Mano vaikai turi elgtis gerai. (Bet jie taip nedaro)
- Kelias neturi būti toks apkrautas. (Bet mes jau valandą stovime kamštyje)
- Lietaus neturi būti. (Bet lauke lijundra).
Neigimas neracionalus, o neracionalūs įsitikinimai – neigiamų emocijų šaknis. Todėl pirmas žingsnis – priimti dabarties realijas. Bet tai visai nereiškia, kad turite būti pasyvūs.
Jūs priimate faktą, kad lyja. Neigimas ir „turi“ nieko nepakeis… Bet tai nereiškia, kad negalite pasiimti skėčio.
„Mūsų suvokime priėmimas – susitaikymo sinonimas, bet stoikams tai reiškia priimti faktus tokius, kokie jie yra, ir tada nuspręsti, ką su jais daryti. Problema yra ta, kad dėl savo lūkesčių mes priėmimą suvokiame kaip pasidavimą aplinkybėms, kai iš tikrųjų net neįsivaizduojame, kas gali nutikti. Kaip sako stoikai: „Neeikvokime jėgų ieškodami to, kas nuo mūsų nepriklauso, verčiau priimkime šiuos faktus, judėkime toliau ir pažiūrėkime, ką su tuo galima padaryti“.
Kitą kartą, kai viskas klostysis ne pagal planą, neneikite, priimkite tai. Paklauskite savęs, ar galite kaip nors tai paveikti? Jeigu taip, ką nors darykite. Jeigu ne, paklauskite savęs, ar jūsų įsitikinimai yra racionalūs.
Būtent taip pereisite nuo „Lietaus neturėjo būti! Dabar negalėsime eiti į parką! Visa diena sugadinta!“ prie „Lyja, vadinasi, į parką neisime. Tada pažiūrėkime kokį gerą filmą!“
Taigi, išanalizavome stoicizmo mokymus apie tai, kaip suvaldyti neigiamas emocijas. Tai yra mūsų apsauga. Dabar pakalbėkime apie puolimą – apie tai, kaip situaciją pagerinti.
4. Nuspręskite, kieno vaikas būsite
Žinau, žinau, skamba nesąmoningai. Bet duokite man minutėlę, tuoj viską paaiškinsiu.
Viskas, apie ką kalbėjome anksčiau, vyksta mūsų galvoje. Ir kaip jau išsiaiškinome, būtent mūsų galvoje randasi visos problemos. Bet jeigu norime pagerinti situaciją, turime mokytis iš kitų žmonių.
Jūs nesate vieni šiame pasaulyje. Tiek daug galima pasimokyti iš kitų žmonių: sektinų pavyzdžių, mentorių. Seneka, vienas iš stoicizmo ramsčių, šią mintį išreiškė gražiu posakiu, kurį esu labai pamėgęs:
„Mėgstame kartoti, kad negalime pasirinkti tėvų, kad juos nulemia atsitiktinumas, tačiau iš tikrųjų mes galime rinktis, kieno sūnumi norime būti“.
Kai bendravau su profesoriumi Andersu Eriksonu, teorijos apie 10 000 valandų praktikos, kurios gali bet ką paversti ekspertu autorimi, jis pasakė: jeigu nori būti geresniu savo srityje, pirmas žingsnis yra susirasti mentorių.
Andersas: „Reikia pakalbėti su žmogumi, kuriuo žaviesi, kuris daro kažką tokiu lygiu, kurio norėtum pasiekti. Tokio mentoriaus buvimas padės suprasti, ką gali reikėti keisti, norint pasiekti norimą meistriškumo lygį. Paklauskite šio žmogaus, kaip jis to pasiekė, paprašykite jo padėti jums nustatyti, kas šiuo metu trukdo jums pasiekti to, ko norite, ir kokie yra tolesni žingsniai siekiant tikslo“.
Kitą kartą, kai susiduriate su kliūtimis, pagalvokite apie žmogų, kuriuo žavitės. Tyrimai rodo, kad klausimas „Ką _____ padarytų mano vietoje?“ gali turėti stiprios teigiamos įtakos jūsų elgesiui.
Sektini pavyzdžiai ir mentoriai puikiai padeda tapti geresne savęs versija. Tačiau kaip suprasti, kad iš tikrųjų augate? Kaip sužinoti, kad progresuojate pasirinktame kelyje?
5. Ryto ir vakaro ritualai turi didelę reikšmę
Daugybė tyrimų patvirtina, kad ritualai gali smarkiai pagerinti mūsų gyvenimą. Kokius ritualus rekomendavo stoikai?
Rytinis ir vakarinis ritualai. Vienas – padėti jums pasiruošti ateinančiai dienai, kitas – įvertinti, kaip diena praėjo ir ką galima patobulinti ateityje.
„Stoicizmas mus moko pradėti dieną nuo ritualo, kuris primintų tai, su kuo mums teks susidurti. Markas Aurelijus sakydavo: „Šiandien sutikti žmonės bus…“ ir tada išvardindavo visus neigiamus bruožus, su kuriais galėtų susidurti per dieną. Tai nėra pesimistinis požiūris, jis sakė: „Dabar, kai visą tai jau žinai, nebepriimi visko asmeniškai ir nesistengi suprasti, kodėl žmogus elgiasi būtent taip, kaip elgiasi, jam atleidi ir jį myli nepaisant to“. Stoikai tikėjo, kad dieną reikia pradėti nuo meditacijos, taip paruošiant save tam, kas laukia, o pabaigti apmąstymais apie tai, kas įvyko ir ką galima pakeisti“.
Stoikai netikėjo tobulumu. Jie suprato, kad esame nuolatiniame darbo su savimi procese. Jūs visada galite pasitaisyti. Kaip sakė Seneka: „Kol esi gyvas, mokykis gyventi“.
Apibendrinkime:
Penki punktai, kaip senovės filosofų išmintis gali padėti būti laimingesniems:
- Mus liūdina ne įvykiai, o įsitikinimai: tik pasaulio pabaiga iš tikrųjų reiškia pasaulio pabaigą.
- Kontroliuokite ką galite ir ignoruokite visa kita: nerimas dar niekada nepataisė situacijos.
- Priimkite viską, bet nebūkite pasyvūs: niekas nepataria neigti. Priimkite. O tada veikite.
- Nuspęskite, kieno vaikas būsite: ką šioje situacijoje darytų Betmenas?
- Ryto ir vakaro ritualai turi didelę reikšmę: planuokite dieną, o tada ją apibendrinkite.
Marko Aurelijaus knyga „Apmąstymai“ prasideda gana neįprastai: jis išvardija visus, kam yra skolingas už jų pagalbą. Tai yra tarsi dėkingumo lapas.
Filosofai-stoikai skyrė daug dėmesio dėkingumui. „Apmąstymuose“ Markas Aurelijus rašė: „Nesikoncentruokite į dalykus, kurie jums nepriklauso, tarsi jie būtų jūsų. Tačiau vertinkite palaiminimus, kurie iš tikrųjų jums priklauso ir pagalvokite, kaip stipriai jų norėtumėte, jeigu neturėtumėte“.
Po tūkstančių metų mokslininkai palaikys šį jo įsitikinimą. Tyrimai rodo, kad, įsivaizduodami savo gyvenimą be brangių akimirkų, žmonės pradeda labiau vertinti tai, kas jiems nutiko. Tai daro mus laimingesnius ir dėkingesnius.
„Kas jeigu aš niekada nebūčiau sutikęs savo gyvenimo draugo (draugės)? Jeigu neturėčiau vaikų? Džiaugiuosi, kad jie yra mano gyvenime“.
Jums nereikia visų tų blizgančių niekučių, kad būtumėte laimingi. Sustokite akimirkai, kad suvoktumėte puikių dalykų, kuriuos jau turite, vertę.
Esame linkę pervertinti naujoves. Kartais viskas, ko reikia laimei – tai tūkstančius metų skaičiuojančios idėjos.
