92 metų miniatiūrinė dama aštuntą valandą ryto lūkuriuoja tvarkingai apsirengusi, susišukavusi, pasidariusi skoningą makiažą, nors jau prastai mato. Ji pasirengusi kraustytis į senelių globos namus.
Jos vyras ne taip seniai paliko šį pasaulį, ir dabar ji tiesiog neturi kito pasirinkimo. Nors teko ilgas valandas lūkuriuoti, senutė mielai nusišypsojo išgirdusi, kad jos kambarys jau paruoštas.
Pakeliui iki lifto jai trumpai apibūdinamas jos mažytis kambarėlis, įskaitant kai kurias detales, pavyzdžiui, kaip atrodys langų užuolaidos. „Ak, jos man patiks“, – atsakė moteris su aštuonmečiams būdingu entuziazmu.
„Ponia Džouns, jums geriau viską pamatyti savomis akimis. Tiesiog luktelėkite.“
„Tai visai nesvarbu, – atsakė ji. – Laimė priklauso nuo to, ką pats iš anksto nusprendi. Ar man patiks mano naujas būstas, lemia ne baldų padėtis, o mano proto sandara. Aš jau nusprendžiau pamėgti tą kambarį. Tokį sprendimą aš priimu kiekvieną rytą vos pabudusi. Turiu pasirinkimą: galiu visą dieną praleisti lovoje, prisimindama apie savo ligas ir kūno dalis, kurios manęs jau nebeklauso, arba pakilti iš lovos jausdama dėkingumą ir džiaugsmą už tą dieną. Kiekvieną naują dieną aš pasitinku kaip tikrą dovaną, ir kol esu gyva, sutelkiu visą savo dėmesį į tą dieną bei tuos malonius prisiminimus, kuriuos pavyko išsaugoti savo atmintyje.“
Ir ji pridūrė: „Senatvė – kaip banko sąskaita: tu pasiimu pinigus, kuriuos į ją pats padėjai. Todėl patariu jums padėti į savo prisiminimų banko sąskaitą kuo daugiau laimės akimirkų. O aš dar toliau kaupiu indėlius.“
Po to ji išdėstė 5 laimingo žmogaus taisykles:
1. Išmeskite pyktį iš savo širdies.
2. Išlaisvinkite savo protą nuo rūpesčių.
3. Stenkitės gyventi kuo paprasčiau.
4. Stenkitės atiduoti kitiems kaip galima daugiau.
5. Nesitikėkite per daug.
