Ginčai niekuomet nėra lengvas procesas, ypač kai jie susiję su kasdieniu gyvenimu ir jo sąlygomis. Ieškiniai prieš nuomotojus, kurie neužtikrina saugios nuomojamo turto aplinkos, nėra labai dažnas reiškinys, tačiau tokių atveju yra. Jei prašymai išspręsti sveikatai ir saugumui grėsmę keliančias būsto problemas lieka neišgirsti, nuomininkams kaip niekad svarbu žinoti savo teises, pareigas ir žingsnius, kaip veiksmingai spręsti nuomojamo būsto problemas ir užtikrinti, kad gyvenimo sąlygos būtų saugios ir patogios. Toliau – 5 dažnai užduodami klausimai ir atsakymai, aktualūs pakliuvus į nepavydėtinas netaisomos būsto būklės situacijas ir galbūt net svarstant apie ieškinio pateikimą.
Kas laikoma nuomojamo būsto nepriežiūra ir avarinės būklės būstu?
Namų nepriežiūra ar avarinės būklės būstai iš esmės yra apie aplinką, kuri kelia riziką nuomininkų sveikatai ir saugumui arba trukdo gyventi patogiai ir oriai. Dažni tokių situacijų pavyzdžiai – pratekantys stogai, sugedusios šildymo sistemos, pelėsis ar būsto konstrukcijų pažeidimai. Supratimas, kokios nesprendžiamos būsto problemos yra visiška nuomotojo atsakomybė ir galėtų tapti tvirtu teikiamo ieškinio pagrindu, svarbus net jei viskas nepasisuks teisinio kelio linkme.
Kas atsakingas už remontą?
Paprastai namų savininkai yra atsakingi už daugumą turto remonto darbų, įskaitant būsto vidų ar net išorę. Taip pat jie dažniausiai turi spręsti vandentiekio, šildymo ir elektros sistemų gedimų klausimus. Tuo tarpu nuomininkai privalo atsakingai naudotis turtu ir nedelsiant pranešti apie bet kokias problemas. Kartais tam tikras būsto vidaus problemas sutariama spręsti abipusėmis pastangomis – kai nuomotojai patvirtina ir apmoka nuomininkų suorganizuotus reikalingus remonto darbus.
Vis dėlto, kai kalbame apie ginčus, dažniausiai tai yra apie ignoruojamus klausimus, kai sprendimo nenorima ieškoti nei patiems, nei patikėti (jei įmanoma) nuomininkams. Apie tokio tipo ieškinius savo interneto svetainėje kalba ir „Litkraft Solicitors“ – kai prireikia, patikimi lietuvių advokatai UK suteikia konsultaciją tiek čia, Lietuvoje, tiek Jungtinėje Karalystėje gyvenantiems tautiečiams.
Kaip geriausia komunikuoti su aplaidžiais ir problemas ignoruojančiais būsto nuomotojais?
Pirmasis žingsnis – apie problemas namų savininkams pranešti raštu, pateikiant aiškų aprašymą ir įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas ir vaizdo įrašus. Svarbu suteikti namų savininkui pagrįstą laiką atsakyti ir atlikti remontą. Visą komunikacijos procesą (idealiu atveju, raštu) geriausia išsisaugoti. Tai labai svarbus žingsnis, jei teks klausimus spręsti teisiniu keliu. Jeigu komunikacija vyksta skambučiais, gali būti sunku ar net neįmanoma įrodyti savo tiesą.
Jei ginčas persikelia į teismą, už ką gali būti priteisiama kompensacija ir koks jos dydis?
Kompensacija už negebėjimą užtikrinti tinkamos gyventi nuomojamo turto būklės priklauso nuo individualių aplinkybių. Jei pateikiamas ieškinys sėkmingas ir priteisiama kompensacija, ji priklauso nuo problemos rimtumo ir jos įtakos nuomininkų gyvenimui. Vertinant kompensacijos dydį svarstomi tokie veiksniai kaip gedimų ar avarinės būklės trukmė, sukelti nepatogumai, žala sveikatai.
Kada kreipiamasi į teisininkus?
Jeigu negalite išspręsti problemų su namų savininku savarankiškai, verta kreiptis į teisininkus. Teisininkai gali įvertinti situaciją ir pateikti tolimesnius teisinio kelio žingsnius, kurie leis efektyviai komunikuoti ir galbūt priimti sprendimus greičiau, nei viskas persikels į teismą. Galiausiai, jei prireiktų, teisininkai gali tikslingai atstovauti jūsų interesams ir padėti gauti kompensaciją, kuo geriau atspindinčią patirtą žalą.
Galiausiai, svarbiausia čia yra ne laimėtas ginčas, o saugūs ir tinkami gyventi namai. Žinoma, dažnai galima tiesiog pakeisti būstą, bet yra atvejų, kai tai ne ta išeitis, kuri būtų geriausia nuomininkui. O jei jau nutiko taip, kad savo teises apginti reikia teisiniu keliu, verta konsultuotis su ekspertais, kurie gal įvertinti situaciją objektyviai ir ar yra sėkmingo ieškinio galimybė.
Nr. 24/26
