Nuo 2025 m. birželio 28 d. Lietuvoje pradėjo galioti Europos Sąjungos (ES) gaminių ir paslaugų prieinamumo direktyva, užtikrinanti, kad visi žmonės, įskaitant turinčius negalią, galėtų savarankiškai ir patogiai naudotis kasdienėmis paslaugomis. Lietuvos finansų sektorius taip pat aktyviai ruošėsi šiems pokyčiams, todėl vartotojai jau dabar pastebi pokyčius bankų bei kredito unijų skyriuose, bankomatuose ir skaitmeninėse platformose.
LBA prezidentė Paprastesni tekstai ir bendravimas
Svarbus pokytis vyksta bankų sutartyse bei kituose dokumentuose – juos siekiama maksimaliai supaprastinti. „Sutartys, paslaugų aprašai ir kiti tekstai tampa aiškesni, trumpesni ir lengviau suprantami visiems, nepriklausomai nuo patirties ar gebėjimų“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Rinkos dalyviai taip pat intensyviai apmoko darbuotojus, kaip bendrauti su klientais aiškia ir suprantama kalba.
„Siekiama užtikrinti geresnę ir sklandesnę komunikaciją tarp bankų darbuotojų ir jų klientų, vietoje sudėtingos kalbos ir specifinių terminų perteikiant konkrečią esmę“, – pažymi LBA vadovė dr. E. Čipkutė.
Pasak jos, visi šie pokyčiai yra ne tik formalių reikalavimų vykdymas, bet ir aiškus rinkos dalyvių įsipareigojimas kurti atviresnį, draugiškesnį bei įtraukesnį finansų sektorių, kuriame paslaugų prieinamumas tampa natūralia kasdienybės dalimi ir tęstiniu progresu.
Įgyvendindama direktyvą, kuri priimta 2019-aisiais, kiekviena organizacija savo tikslus ir veiksmus šioje srityje aprašo tam skirtame dokumente – prieinamumo deklaracijoje.
Skaitmeninės paslaugos visiems
Pasak E. Čipkutės, skaitmeninės paslaugos – viena iš sričių, kuriai bankai skiria itin daug dėmesio. „Specialistai pasirūpino ir toliau ties tuo dirba, kad bankų interneto svetainės ir mobiliosios programėlės būtų prieinamos ir patogios naudoti visiems vartotojams“, – sako ji.
Po papildomų atnaujinimų dauguma bankų interneto svetainių dabar palaiko ekrano skaitytuvus, o navigacija jose galima ir vien tik klaviatūros pagalba. Mobiliosiose programėlėse įdiegti šrifto didinimo, automatinio įgarsinimo bei specialių įrankių suderinamumo sprendimai.
LBA vadovė pabrėžia, kad tai leidžia žmonėms su negalia visiškai savarankiškai naudotis visomis pagrindinėmis skaitmeninėmis bankų paslaugomis, kurias anksčiau jie pasiekti galėdavo tik padedami kitų asmenų.
„Tiek bankai, tiek ir kredito unijos aktyviai gerina skaitmeninių paslaugų prieinamumą skirtingas negalias turintiems žmonėms. Pavyzdžiui, interneto svetainėse įdiegiami įskiepiai, leidžiantys pritaikyti naršymą asmenims susiduriantiems su disleksijos iššūkiais, patiriantiems priepuolius ir epilepsiją, spalvinį aklumą, kognityvinę negalią, regos sutrikimus ir aktyvumo bei dėmesio sutrikimą“, – vardija E. Čipkutė.
Naujosios kartos bankomatai
Dar vienas ryškus pokytis, įgyvendinamas didinant finansinių paslaugų prieinamumą, yra bankomatų atnaujinimas. „Daugumoje bankomatų įdiegtos technologijos, kurios leidžia jais naudotis įvairias negalias turintiems žmonėms. Juose įrengti garsiniai gidai, kontrastingi mygtukai ir iškilios piktogramos, kurios leidžia savarankiškai naudotis bankomatais net ir regos negalią turintiems žmonėms“, – teigia E. Čipkutė.
Pasak jos, daugelyje bankomatų taip pat jau veikia ir NFC technologija, leidžianti paprasčiau ir greičiau atlikti operacijas bekontakčiu būdu, tiesiog kortelę pridedant prie bankomato. Tai itin naudinga žmonėms su motorikos sunkumais. Be to, ši funkcija leidžia išvengti atvejų, kai bankomatuose būna pamirštamos mokėjimo kortelės.
Kol kas ne visi bankomatai yra visiškai pritaikyti dėl techninių ir biurokratinių iššūkių – jiems išspręsti iki 2030-ųjų numatytas pereinamasis laikotarpis. i „Tačiau šis procesas vyksta sparčiai, siekiant užtikrinti visų bankomatų prieinamumą ir pritaikymą visiems kuo greičiau“, – akcentuoja E. Čipkutė.
Mokėjimo kortelės
Vienas iš mažiau pastebimų, tačiau labai svarbių pokyčių – atnaujintos mokėjimo kortelės. Jau kurį laiką dalis bankų jas gamina su specialiomis įpjovomis briaunose, leidžiančiais lengviau atskirti kortelės tipą bei tinkamą pusę naudojantis mokėjimo terminalais.
„Tai itin reikšminga žmonėms su regos negalia, nes suteikia galimybę paprasčiau ir, svarbiausia, savarankiškai naudotis mokėjimo kortelėmis“, – komentuoja E. Čipkutė.
Ji pažymi, kad kai kurie Lietuvos bankai mokėjimo korteles papildomai taip pat jau žymi ir Brailio raštu, kas dar labiau palengvina jų naudojimą neregiams ar turintiems regos sutrikimų.
Pritaikyti padaliniai
„Fizinis finansų įstaigų prieinamumas buvo viena svarbiausių sričių, kurioje jau kurį laiką vyko pokyčiai“, – sako E. Čipkutė.
Jos teigimu, nemažoje dalyje skyrių pradėjo veikti automatiškai atsidarančios durys, įrengti nuolydžiai ir reguliuojamo aukščio stalai, kurie palengvina naudojimąsi banko paslaugomis žmonėms su judėjimo negalia.
Taip pat didelis dėmesys skiriamas ne tik judėjimo, bet ir regos ar klausos negalią turintiems klientams. „Daugelyje skyrių atsirado garsiniai ir vizualiniai pranešimai, kurie padeda lengviau orientuotis banko patalpose“, – komentuoja E. Čipkutė.
Anot jos, dalyje skyrių jau atsirado ir taktiliniai žymėjimai, kurie leidžia lengvai rasti duris, bankomatus ar kitus svarbius objektus. Šie žymėjimai ypač naudingi silpnaregiams ir neregiams, kuriems reikalinga papildoma pagalba savarankiškai judant erdvėje.
Vis dėlto ne visur buvo įmanoma įgyvendinti visus techninius sumanymus dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, paveldosaugos apribojimų.
Anot LBA prezidentės, finansų sektorius jau kuris laikas glaudžiai bendradarbiauja su neįgaliųjų organizacijomis, siekdamas užtikrinti, kad teikiamos paslaugos atitiktų ir šios socialinės grupės vartotojų poreikius ir būtų patogios naudotis visiems.
Šaltinis: Nyksciai
