30 Dienų Taisyklė Nuolaidoms – Kaip Prekybininkams Nepaslysti, O Pirkėjams Pamatuoti Lūkesčius

„Juodojo penktadienio“ nuotaikos fizinėse ir elektroninėse parduotuvėse tvyro visą lapkričio mėnesį – nuo pat jo pradžios prekybininkai pradėjo vilioti pirkėjus nuolaidų varžytuvėmis,  o pirkėjai laukia naudingiausio pasiūlymo pigiau įsigyti norimus daiktus. Tačiau šiemet prekybininkai turi būti itin atidūs, kad reklamuodami nuolaidas neprisirinktų baudų – nuolaidos turi būti skaičiuojamos nuo mažiausios kainos, galiojusios 30 dienų iki nukainavimo paskelbimo. Vadinamoji 30 dienų taisyklė reglamentuoja nuolaidų komunikaciją ir numato, jog bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina – mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.  Jeigu daiktu prekiaujama trumpiau, tuomet taikomas terminas nuo faktinio daikto pristatymo pirkėjams. 30 dienų taisyklė šiemet pavasarį įtvirtinta Civiliniame kodekse perkeliant į Lietuvos teisę dalį Europos Sąjungos direktyvos, vadinamos „Omnibus“ – ja siekiama sustiprinti ir suvienodinti vartotojų teisių apsaugą Bendrijoje. „Civilinio kodekso pataisos įsigaliojo liepos mėnesį, prekybininkai turėjo laiko pasiruošti ir, tikėtina, per didžiuosius nuolaidų įvykius kaip „Juodasis penktadienis“, vėliau – „Cyber Monday“, taip pat prieššventiniu periodu atsidurs po pirkėjų bei reguliuotojo padidinamuoju stiklu. Verta atkreipti dėmesį, jog pirkėjai yra budrūs – Vartotojų teisių apsaugos tarnyba dar iki 30 dienų taisyklės įsigaliojimo gaudavo daug skundų dėl galimai fiktyvių nuolaidų. Be to, konkurentai nesnaudžia ir gali pasinaudoti klaidomis“, – sako Indrė Barauskienė,  advokatų kontoros TGS Baltic asocijuotoji partnerė, Mažmeninės ir didmeninės prekybos industrijos vadovė.  Išimtys ir pavojai Taigi, jeigu per 30 dienų iki nuolaidos paskelbimo prekės kaina keitėsi, nuolaidą privaloma taikyti nuo mažiausios per šį laikotarpį galiojusios kainos. 30 dienų taisyklė netaikoma greitai gendantiems, greitai prekinę išvaizdą prarandantiems produktams, pavyzdžiui, gėlėms, šviežiems maisto produktams, taip pat ji turi keletą išimčių. Viena jų – laipsniškas kainos mažinimas, pavyzdžiui, siekiant išparduoti sezonines prekes. Tokiu atveju ankstesne kaina laikoma ta, kuri buvo skelbiama iki pirmosios nuolaidos. Laipsniško išpardavimo atveju svarbu įsidėmėti, kad po pirmosios nuolaidos paskelbimo kaina nebegali būti didinama – ji gali tik nuosekliai mažėti. Dar viena išimtis – kai pranešama apie bendro pobūdžio akcijas, kuomet nenurodomas konkretus ir pamatuojamas prekių arba jų grupių kainų sumažinimas. Tai gali būti viso asortimento išpardavimas, kuomet prekybininkas paskelbia nuolaidas, pavyzdžiui, „iki 70 proc.“, arba nuolaidos taikomos kuriai nors prekių kategorijai: grožio prekėms, indams, sodo baldams ir panašiai. „Prekybininkams svarbu atidžiai sekti, kad nuolaida kuriam nors daiktui nebūtų taikoma per ilgai. Pavyzdžiui, konkretus šampūnas vieną mėnesį nukainuotas, nes buvo dalis akcijos grožio prekėms, kitą mėnesį jis tapo prekės ženklui paskelbtos akcijos dalimi, trečią mėnesį prekybininkas paskelbė nuolaidas visiems šampūnams, o ketvirtą mėnesį viso asortimento išpardavimą.  Jeigu prekė ilgą laiką nebuvo parduodama už vadinamąją lentynos kainą, tai gali būti pripažinta vartotojus klaidinančia reklama“, – aiškina I. Barauskienė. Baudos gali apkramtyti apyvartą Naujoji nuolaidų komunikacijos tvarka galioja tiek fizinėms, tiek elektroninėms parduotuvėms, o už jos pažeidimus taikomos baudos nuo 500 iki 5000 eurų. „Reguliuotojas turi teisę netaikyti baudų už mažareikšmius pažeidimus. Kita vertus, kai skelbiamos nuolaidos yra plačios reklaminės kampanijos dalis, kyla rizika, jog bus pažeista ne tik 30 dienų taisyklė, bet paskleista klaidinanti reklama, o tai gali užtraukti iki 3 proc. metinės apyvartos dydžio baudą, bet nedidesnę nei 100 tūkst. eurų. Kuo didesnė reklamos sklaida, kuo daugiau vartotojų ji pasiekė, tuo didesnės baudos gresia už vartotojus klaidinančius veiksmus“, – įspėja „TGS Baltic“ asocijuotoji partnerė. „Ominibus“ direktyva priimta prieš dvejus metus. Be minėtos 30 dienų taisyklės į Lietuvos teisę turi būti perkeltos dar 3 šios direktyvos dalys, reglamentuojančios prekybininkų elgesį elektroninėje erdvėje. Iki šio mėnesio pabaigos Lietuvoje turi būti priimti įstatymai, turintys sureguliuoti vartotojams siūlomų produktų reitingavimą pagal paieškos užklausą, vartotojų atsiliepimų autentiškumą elektroninėse parduotuvėse, taip pat turi būti sukurta nuo pažeidimų atgrasanti sankcijų sistema, numatant bent 4 proc. nuo  metinės apyvartos dydžio baudas. Į Lietuvos teisę perkelta „Ominbus“ direktyva visa apimtimi turi įsigalioti 2022 m. gegužę.