Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvoje fiksuotas stabilus ekonomikos augimas. Darbo rinka išliko atspari – augo darbo užmokestis, mažėjo nedarbo lygis. Nors kainų augimas darė įtaką gyventojų perkamajai galiai, infliacija išliko valdoma.
2025 m. šalies BVP sudarė 84 mlrd. EUR to meto kainomis. Realusis metinis BVP pokytis buvo teigiamas ir sudarė 2,7 proc. Didžiausią teigiamą įtaką BVP pokyčiui turėjo paslaugų sektoriaus veiklų rezultatai – 1,8 procentinio punkto, pramonės indėlis į BVP didėjimą – 0,6 procentinio punkto, žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei statybos veiklų – po 0,1 procentinio punkto.
2025 m. bendroji pridėtinė vertė augo palyginti tolygiai visuose sektoriuose: pramonės ir paslaugų veiklose – atitinkamai 3,2 ir 3 proc., žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės bei statybos veiklose – atitinkamai 2,1 ir 2 proc.
2025 m. pradžioje fiksuotas nuosaikus ekonomikos augimas (pirmąjį ir antrąjį ketvirtį – atitinkamai 0,3 ir 0,6 proc.). Po laikino ekonomikos augimo sulėtėjimo trečiąjį ketvirtį (–0,1 proc.) metus užbaigė sėkmingas ketvirtasis ketvirtis, per kurį ekonomika augo 1,7 proc.
Pramonės produkcijos vertė augo
2025 m. visos pramonės produkcijos vertė palyginamosiomis kainomis sudarė 30,3 mlrd. EUR ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 2,8 proc.
Per metus labiausiai – 31,7 proc. – padidėjo kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija. 2025 m. labiausiai sumažėjo variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių – 18,9 proc., bei pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacinių preparatų – 16,2 proc., gamybos produkcija.
Vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo, tačiau infliacija išliko valdoma
2025 m. Lietuvoje metinė (2025 m. gruodį, palyginti su 2024 m. gruodžiu) infliacija sudarė 3,4 proc. Per 2025 m. vartojimo prekių kainos padidėjo 2,4 proc., paslaugų kainos – 5,7 proc.
2025 m. bendrą metinį kainų pokytį daugiausia lėmė alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių kainų padidėjimas – 8 proc., viešbučių, kavinių ir restoranų teikiamų paslaugų – 6,1 proc., poilsio ir kultūros prekių ir paslaugų – 5,7 proc., maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų – 4,1 proc., su sveikatos priežiūra susijusių prekių ir paslaugų – 3,9 proc. 2025 m. fiksuotas atskirų energetinių prekių pigimas. Elektros energijos kainos sumažėjo 13,9 proc., suskystintų automobilinių dujų – 3,3 proc., kietojo kuro – 2,5 proc., suskystintų dujų maistui gaminti – 1,4 proc., skystojo kuro – 0,5 proc., benzino – 0,4 proc., šilumos energijos – 0,3 proc. Tačiau pakilo gamtinių dujų kainos 14,7 proc., dyzelinių degalų – 6,1 proc.
Sparčiau augo rinkos kainos, jos 2025 m. gruodį, palyginti su 2024 m. gruodžiu, padidėjo 3,8 proc., valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos – 1,3 proc.
Tarptautinė prekyba prekėmis augo: didėjo ir eksportas, ir importas
2025 m. prekių eksportas sudarė 37 mlrd. EUR, importas – 43,5 mlrd. EUR. Palyginti su 2024 m., eksportas padidėjo 0,6 proc., importas – 5,2 proc., tarptautinės prekybos balansas buvo neigiamas ir sudarė 6,5 mlrd. EUR.
2025 m. sausį–lapkritį Lietuva daugiausia prekių eksportavo į Latviją, Lenkiją, Vokietiją. Eksportuotų prekių į ES šalis vertė sudarė 69,3 proc. bendro eksporto.
2025 m. sausį–lapkritį daugiausia į Lietuvą importuota prekių iš Lenkijos, Vokietijos, Latvijos. Iš ES šalių importuotų prekių vertė sudarė 68,5 proc. bendro importo.
2025 m. sausį–lapkritį daugiausia eksportuota mineralinių produktų (14 proc.), mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (13,6 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (11,3 proc.); daugiausia importuota mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos (18,5 proc.), mineralinių produktų (17,5 proc.), chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (12,1 proc.).
Lietuviškos kilmės prekių eksportas 2025 m. sausį–lapkritį siekė 23,3 mlrd. EUR ir sudarė 68,8 proc. viso Lietuvos eksporto. Palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, lietuviškos kilmės prekių eksportas padidėjo 1,8 proc., be mineralinių produktų – 3,4 proc.
Didžiausią lietuviškos kilmės prekių eksporto dalį sudarė mineraliniai produktai, kurių eksportas sumažėjo 5,5 proc., baldų eksportas padidėjo 1,6 proc., paruoštų maisto produktų ir gėrimų eksportas – 4,5 proc.
Lietuviškos kilmės prekių daugiausia eksportuota į ES. Pagrindinės lietuviškos kilmės prekių eksporto partnerės – Lenkija, Vokietija, Nyderlandai, Latvija, Jungtinės Valstijos.
Mažmeninės prekybos įmonių apyvarta didėjo, maitinimo paslaugų – mažėjo
Mažmeninės prekybos, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, įmonių apyvarta 2025 m. sudarė 15,9 mlrd. EUR ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 3,5 proc. palyginamosiomis kainomis.
Per metus mažmeninė prekyba maisto prekėmis padidėjo 1,1 proc., ne maisto prekėmis – 11 proc., o automobilių degalų mažmeninė prekyba sumažėjo 7 proc.
Per metus maitinimo ir gėrimų teikimo įmonių apyvarta sumažėjo 0,1 proc. ir sudarė 1,1 mlrd. EUR.
Krovinių kelių transportu vežta daugiau, geležinkeliais – mažiau
Visų transporto rūšių krovinių vežimo apyvarta 2025 m. sumažėjo 0,7 proc., krovinių vežimas padidėjo 1,4 proc.
Didžiąją bendros krovinių vežimo apyvartos dalį sudaro kelių (92,1 proc.) ir geležinkelių transporto apyvarta (7,7 proc.). Kelių transporto vežimo apyvarta sumažėjo 0,2 proc., krovinių vežimas padidėjo 2 proc., geležinkelių transporto krovinių apyvarta sumažėjo 6 proc., krovinių vežimas – 4,7 proc.
Krovinių perkrovimas Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste ir Būtingės terminale 2025 m. padidėjo 9,6 proc. Keleivių srautas oro uostuose padidėjo 8,3 proc.
Statybos sektorius išliko vienu iš pagrindinių ekonomikos augimo variklių
2025 m. statybos įmonės šalyje atliko darbų už 4,8 mlrd. EUR palyginamosiomis kainomis, tai 2,4 proc. daugiau nei 2024 m. Labiausiai augo negyvenamųjų pastatų statybos darbų apimtis, jų atlikta 19,9 proc. daugiau, o inžinerinių statinių statybos darbų – 9,2 proc. mažiau.
2025 m. pastatų statybos darbų dalis sudarė 55,4 proc. visų šalyje atliktų darbų, iš jų negyvenamųjų pastatų statybos darbų dalis siekė 37,5 proc.
Per metus (2025 m. gruodį, palyginti su 2024 m. gruodžiu) statybos sąnaudų elementų kainos padidėjo 1,4 proc. Tai lėmė vidutinio valandinio bruto darbo užmokesčio padidėjimas 7,8 proc., mašinų ir mechanizmų darbo valandos kainos, pridėtinių išlaidų augimas – atitinkamai 1,5 proc. ir 1,4 proc., bei statybinių medžiagų ir gaminių kainų sumažėjimas 1,3 proc.
Žemės ūkio produkcijos apimtis išliko beveik nepakitusi, kainos kito nevienodai
Žemės ūkio produkcijos apimtis 2025 m. išliko stabili: gyvulininkystės produkcija padidėjo 0,8 proc., o augalininkystės produkcija sumažėjo 0,5 proc.
Žemės ūkio produktų supirkimo kainos 2025 m., palyginti su 2024 m., sumažėjo 1,9 proc. Augalininkystės produktų supirkimo kainos sumažėjo 6,3 proc., o gyvulininkystės produktų supirkimo kainos padidėjo 14,6 proc.
Iš augalininkystės produktų labiausiai (9,8 proc.) mažėjo javų, o labiausiai (82,4 proc.) didėjo vaisių ir uogų kainos. Iš gyvulininkystės produktų labiausiai padidėjo kiaušinių (49,1 proc.), galvijų (44 proc.) ir pieno (13,6 proc.) supirkimo kainos, o sumažėjo kiaulių supirkimo kainos (10,8 proc.).
Verslo aktyvumas didėjo, o bankrotų skaičius mažėjo
2026 m. pradžioje Lietuvoje veikė 160 536 ūkio subjektai, palyginti su 2025 m. pradžia, jų skaičius padidėjo 5,7 proc. ir sudarė 72,6 proc. visų Juridinių asmenų registre įregistruotų ūkio subjektų. Beveik penktadalis (19 proc.) ūkio subjektų vykdė didmeninės ir mažmeninės prekybos, variklinių transporto priemonių ir motociklų remonto veiklą, 12,6 proc. – profesinę, mokslinę ir techninę veiklą, po beveik dešimtadalį ūkio subjektų užsiėmė statyba (9,6 proc.) ir kita aptarnavimo veikla[1] (11,3 proc.).
Dauguma – 88,1 proc. – veikiančių ūkio subjektų turėjo mažiau negu 10 darbuotojų. Ūkio subjektai, kuriuose dirbo daugiau nei 100 darbuotojų, sudarė 1,3 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
64,5 proc. ūkio subjektų metinės pajamos sudarė iki 100 tūkst. EUR. Ūkio subjektai, per metus gaunantys daugiau kaip 0,5 mln. EUR pajamų, sudarė 15,4 proc. visų veikiančių ūkio subjektų.
2025 m. Lietuvoje buvo įregistruota 16 708 tūkst. naujų ūkio subjektų, tai 4,8 proc. daugiau negu 2024 m. Daugiausia įregistruota statybos, prekybos bei mokslinių ir techninių paslaugų ūkio subjektų, tačiau pastebimai – 28 proc. – išaugo ir nekilnojamojo turto operacijų veiklą nurodžiusių ūkio subjektų skaičius. Daugiau nei pusė –65 proc. – visų naujai įregistruotų ūkio subjektų buvo mažosios bendrijos, o jų skaičius per metus išaugo maždaug 6 proc.
2025 m. registruoti 964 bankrotai, tai 11 proc. mažiau negu 2024 m. Bankrotų skaičius mažėjo visose ekonominės veiklos srityse, išskyrus apgyvendinimo ir maitinimo sektorių, kur jis išaugo 44 proc.
Darbo rinka išliko atspari – atlyginimai augo sparčiau nei kainos
2025 m. šalyje buvo beveik 1,5 mln. užimtų gyventojų, 108 tūkst. bedarbių ir 920 tūkst. ekonomiškai neaktyvių 15 metų ir vyresnių gyventojų. Užimtų gyventojų skaičius per metus sumažėjo 0,9 tūkst., arba 0,1 proc., bedarbių – 4 tūkst., arba 3,6 proc., o ekonomiškai neaktyvių gyventojų skaičius padidėjo 16 tūkst., arba 1,8 proc.
2025 m. nedarbo lygis šalyje buvo 6,9 proc., arba 0,2 procentinio punkto, mažesnis negu 2024 m.
Ilgalaikio nedarbo lygis 2025 m., palyginti su 2024 m., padidėjo 0,2 procentinio punkto ir sudarė 2,5 proc.
2025 m. trečiojo ketvirčio pabaigoje šalyje buvo 32 tūkst. laisvų darbo vietų samdomiesiems darbuotojams – tai 2,2 tūkst., arba 7,3 proc., daugiau nei prieš metus. Daugiausia laisvų darbo vietų 2025 m. trečiąjį ketvirtį buvo transporto ir saugojimo įmonėse – 24,5 proc. visų laisvų darbo vietų, viešojo valdymo ir gynybos, privalomojo socialinio draudimo – 18,5 proc., pramonės įmonėse – 12,6 proc.
2025 m. vidutinis mėnesinis bruto (iki mokesčių) darbo užmokestis, įskaitant individualiąsias įmones, padidėjo 8,4 proc., arba 187 EUR, ir sudarė 2 410 EUR.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2025 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidinti biudžetinių įstaigų darbuotojų minimalieji pareiginės algos koeficientai, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius mokesčius) darbo užmokestis 2025 m. sudarė 1 474 EUR ir per metus padidėjo 7,8 proc. (106 EUR).
Realusis darbo užmokestis per 2025 m. padidėjo 3,9 proc.
2025 m. bruto darbo užmokestis per metus vienodai – po 8 proc. – padidėjo tiek viešajame, tiek ir privačiame sektoriuose: viešajame sektoriuje jis siekė 2 604 EUR, privačiame – 2 330 EUR.
2025 m. bruto darbo užmokestis šalies ūkyje didėjo visų ekonominės veiklos rūšių įmonėse ir įstaigose. Didžiausią bruto darbo užmokestį gavo informacijos ir ryšių (4 121 EUR), finansinės ir draudimo įmonių darbuotojai (3 916 EUR). Mažiausiai uždirbo apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1 601 EUR), kitos aptarnavimo veiklos (1 895 EUR), nekilnojamojo turto operacijų (1 937 EUR) įmonių darbuotojai.
Minimalioji mėnesinė alga išliko didžiausia Baltijos šalyse
2025 m. minimalioji mėnesinė alga Lietuvoje augo 12 proc. ir sudarė 1 038 EUR, Estijoje – 8 proc. (886 EUR), Latvijoje – 6 proc. (740 EUR).
2025 m. šalies ūkyje vidutinis darbuotojų skaičius sudarė apie 1 mln. 383 tūkst. ir, palyginti su 2024 m., padidėjo 18,3 tūkst. Daugiau nei du trečdaliai (73 proc., arba apie 1 mln. 10 tūkst.) darbuotojų dirbo privačiame sektoriuje. Viešajame sektoriuje dirbo mažiau nei trečdalis (27 proc., arba 372,7 tūkst.) darbuotojų.
Imigracijos srautas sumenko
2026 m. sausio 1 d. Lietuvoje gyveno 2 mln. 886,9 tūkst. nuolatinių gyventojų – beveik 3,8 tūkst. (0,1 proc.) mažiau negu prieš metus.
Nors neto tarptautinė migracija išlieka teigiama (imigrantų srautas viršija emigrantų), gyventojų skaičiaus mažėjimą lėmė sumenkęs imigracijos srautas.
Natūrali gyventojų kaita, kaip ir ankstesniais metais, išliko neigiama – 2025 m. 19,9 tūkst. daugiau žmonių mirė, negu gimė. 2025 m. gimė rekordiškai mažai kūdikių – 17,5 tūkst., tai 1,6 tūkst. (8,4 proc.) mažiau negu 2024 m.
2025 m. mirė 37,4 tūkst. asmenų, tai 29 (vos 0,1 proc.) mažiau negu 2024 m.
2025 m. iš Lietuvos emigravo 28,5 tūkst. nuolatinių šalies gyventojų: 18,8 tūkst. užsieniečių ir 9,7 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių. Palyginti su 2024 m., emigravusiųjų skaičius sumažėjo 165 (0,6 proc.).
Pagrindinės emigracijos kryptys išliko tos pačios: Baltarusija (6,4 tūkst.), Ukraina (2,7 tūkst.), Jungtinė Karalystė (2 tūkst.), Kirgizstanas (1,4 tūkst.), Norvegija (1,3 tūkst.), Vokietija (1,1 tūkst.) ir Uzbekistanas (1 tūkst.). Lietuvos Respublikos piliečiai daugiausia (42,6 proc.) išvyko gyventi į Jungtinę Karalystę, Norvegiją ir Vokietiją.
2025 m. į Lietuvą imigravo 44,7 tūkst. asmenų – 7,1 tūkst. (13,8 proc.) mažiau negu 2024 m., bet 16,2 tūkst. daugiau, negu iš jos išvyko. 2025 m. į Lietuvą imigravo 26,5 tūkst., arba 19,4 proc., mažiau užsienio piliečių.
2025 m. 59,3 proc. visų imigravusių gyventojų sudarė užsienio piliečiai, 40,6 proc. – Lietuvos Respublikos piliečiai. Didžioji dalis užsienio piliečių į Lietuvą atvyko iš Ukrainos, Uzbekistano, Baltarusijos. Daugiausia Lietuvos Respublikos piliečių grįžo iš Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Vokietijos ir Airijos.
2025 m. Lietuvos Respublikos piliečių neto tarptautinė migracija buvo teigiama, t. y. į Lietuvą grįžo 8,5 tūkst. Lietuvos Respublikos piliečių daugiau, negu išvyko (2024 m. – 9,4 tūkst. daugiau).
Pastaba. Dauguma skelbiamų statistinių rodiklių yra išankstiniai, todėl jų reikšmės ateityje gali keistis. Atkreipiame dėmesį, kad dalis rodiklių pateikiami nepašalinus darbo dienų įtakos.
[1] Kita aptarnavimo veikla apima narystės organizacijų veiklą, kompiuterių ir namų ūkio reikmenų taisymą, grožio salonų, laidotuvių ir kitą asmens aptarnavimo paslaugų veiklą.
Šaltinis: Nyksciai
