2023 m. spalio 24 d
- Visų paskolų kategorijų kreditavimo standartai dar labiau sugriežtėjo ir labiau nei tikėjosi bankai
- Ir toliau stipriai mažėjo įmonių ir namų ūkių paskolų paklausa
- Nuolatinis centrinio banko balanso mažinimas prisideda prie griežtesnių skolinimo sąlygų
- Teigiamas politikos palūkanų kėlimo poveikis grynosioms palūkanų maržoms palaipsniui mažės
2023 m. spalio mėn. euro zonos bankų skolinimo tyrimo (BLS) duomenimis, kredito standartai – ty bankų vidaus gairės arba paskolų patvirtinimo kriterijai – paskolos ar kredito linijos įmonėms 2023 m. trečiąjį ketvirtį dar labiau sugriežtėjo (bankų grynoji procentinė dalis sudarė 12%, po 14% 2023 m. II ketvirtį; 1 pav.). Kaupiamasis grynasis sugriežtinimas nuo 2022 m. buvo didelis, o tai atitinka tebesitęsiantį reikšmingą skolinimo dinamikos silpnėjimą. Grynasis bankų, pranešusių apie griežtinimą, procentas šiek tiek sumažėjo, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, tačiau buvo šiek tiek didesnis nei bankai tikėjosi praėjusį ketvirtį. Bankai taip pat pranešė apie tolesnį savo kredito standartų griežtinimą paskolos namų ūkiams būstui įsigyti ir vartojimo kreditai ir kitos paskolos namų ūkiams (atitinkamai 11 % ir 16 % grynųjų procentų). Abiem atvejais tai gerokai viršijo ankstesnius lūkesčius. Grynasis paskolų būstui suteikimo tempas net paspartėjo, palyginti su antruoju ketvirčiu, o vartojimo kreditų ir kitų paskolų – šiek tiek sumažėjo. Aukščiau Prie griežtinimo prisidėjo rizikos suvokimas, susijęs su ekonomikos perspektyvomis ir skolininko specifine situacija, mažesnis rizikos tolerancija ir mažesnės bankų likvidumo pozicijos. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį euro zonos bankai tikisi tolesnio, nors ir nuosaikesnio, grynųjų sugriežtintų paskolų įmonėms standartų, o paskolų namų ūkiams būstui įsigyti – kredito standartai iš esmės nesikeis. Kalbant apie vartojimo kreditus, euro zonos bankai tikisi tolesnio reikšmingo grynojo griežtinimo.
Bendros sąlygos 2023 m. trečiąjį ketvirtį visoms paskolų kategorijoms dar labiau sugriežtino bankų taikomos sąlygos – ty paskolų sutartyse sutartos faktinės sąlygos. į paskolų palūkanas įmonėms ir namų ūkiams.
Bankai vėl pranešė apie reikšmingą grynąjį sumažėjimą įmonių paklausa paskoloms arba kredito linijų gavimui 2023 m. trečiąjį ketvirtį (2 diagrama), taip pat mažėjo būsto paskolų paklausa ir vartojimo kreditų ir kitų paskolų namų ūkiams paklausa. Panašiai kaip ir pastaraisiais ketvirčiais, grynoji paklausa sumažėjo žymiai labiau, nei tikėjosi bankai, daugiausia dėl aukštesnių palūkanų normų, sumažėjusių įmonių investicijų į fiksuotąjį turtą ir sumažėjusio vartotojų pasitikėjimo bei prastėjančių namų ūkių būsto rinkos perspektyvų. Grynasis bankų, pranešusių apie paklausos sumažėjimą, procentas buvo mažesnis nei pastaraisiais ketvirčiais, kurie buvo visų laikų žemumai nuo 2003 m., kai buvo pradėtas tyrimas. 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį bankai tikisi tolesnio grynojo visų paskolų paklausos mažėjimo. kategorijų, nors ir mažiau nei trečiąjį ketvirtį.
Apklaustų bankų teigimu, 2023 m. trečiąjį ketvirtį finansavimo prieinamumas pablogėjo visuose rinkos segmentuose, ypač mažmeninio finansavimo galimybės. Ryškus mažmeninio finansavimo, ypač trumpalaikio, finansavimo prieinamumo pablogėjimas rodo didėjančią konkurenciją dėl likvidumo, kylančią iš kitų bankų ir alternatyvių investavimo galimybių, siūlančių didesnį atlygį.
Kalbant apie balanso mažinimą, bankai pranešė, kad ECB sumažinęs savo pinigų politikos turto portfelį – taip pat nutraukdamas įplaukų iš vertybinių popierių, kurių terminas baigiasi, įsigytų pagal ECB turto pirkimo programą (APP) reinvestavimą – prisidėjo prie rinkos finansavimo sąlygų ir likvidumo pozicijų pablogėjimo. euro zonos bankų per pastaruosius šešis mėnesius. Tai prisidėjo prie sugriežtintų skolinimo sąlygų, o tai turėjo grynąjį griežtinamą poveikį terminams ir sąlygoms bei neigiamą poveikį bankų skolinimo apimčiai visose skolinimo kategorijose. Tikimasi, kad šis poveikis sustiprės per ateinančius šešis mėnesius.
Euro zonos bankai nurodė, kad trečiosios serijos tikslinių ilgesnės trukmės refinansavimo operacijų (TLTRO III), kai lėšos suėjo arba buvo savanoriškai grąžintos anksčiau laiko, laipsniškas panaikinimas turėjo neigiamą poveikį jų likvidumo pozicijoms ir finansavimo sąlygoms. pastaruosius šešis mėnesius. Dėl to šiek tiek sugriežtino bankų taikomos sąlygos ir sumažėjo skolinimo apimtis. Tikimasi, kad šis spaudimas mažėti per ateinančius šešis mėnesius sustiprės.
Euro zonos bankai pranešė, kad pagrindinės ECB palūkanų normos per pastaruosius šešis mėnesius turėjo dar didesnį teigiamą poveikį jų grynosioms palūkanų maržoms, nors tikimasi, kad per ateinančius šešis mėnesius šis poveikis palaipsniui mažės. Nors bankai pranešė apie teigiamą poveikį bendram pelningumui, labai išaugo bankų, pranešančių apie neigiamą ECB sprendimų dėl palūkanų normų poveikį skolinimo apimčiai, dalis, atsižvelgiant į reikšmingą skolinimo dinamikos susilpnėjimą. Be to, bankai pranešė apie tolesnį neigiamą poveikį dėl didesnių atidėjinių poreikių ir vertės sumažėjimo.
Euro zonos bankų skolinimo tyrimą, kuris atliekamas keturis kartus per metus, Eurosistema parengė siekdama geriau suprasti bankų skolinimo euro zonoje elgesį. 2023 m. spalio mėn. apklausos rezultatai yra susiję su pokyčiais, pastebėtais 2023 m. trečiąjį ketvirtį, ir numatomais pokyčiais 2023 m. ketvirtąjį ketvirtį, jei nenurodyta kitaip. 2023 m. spalio mėn. apklausos turas vyko nuo 2023 m. rugsėjo 15 d. iki spalio 2 d. Iš viso šiame ture buvo apklausti 157 bankai, kurių atsakymų rodiklis siekė 100 proc.
1 diagrama
Paskolų ar kredito linijų įmonėms kredito standartų pokyčiai ir prisidedantys veiksniai
(grynasis procentas bankų, pranešančių apie sugriežtintus kredito standartus, ir prisidedantys veiksniai)
Šaltinis: ECB (BLS). Pastabos: Grynieji procentai apibrėžiami kaip skirtumas tarp bankų, atsakančių „labai sugriežtinta“ ir „šiek tiek sugriežtinta“, procentinių dydžių sumos ir „šiek tiek sušvelninta“ ir „labai sušvelninta“ bankų procentų sumos. Grynieji „kitų veiksnių“ procentai reiškia kitų veiksnių, kuriuos bankai nurodė kaip prisidėjusį prie kredito standartų pokyčių, vidurkį.
2 diagrama
Paskolų ar kredito linijų įmonėms paklausos pokyčiai ir prisidedantys veiksniai
(bankų, pranešančių apie paklausos padidėjimą, grynoji procentinė dalis ir prisidedantys veiksniai)
Šaltinis: ECB (BLS). Pastabos: Grynieji procentai už klausimus dėl paskolų paklausos apibrėžiami kaip skirtumas tarp bankų, atsakančių „labai padidėjo“ ir „šiek tiek padidėjo“, procentų sumos ir „šiek tiek sumažėjo“ ir „sumažėjo“ bankų procentų sumos. gerokai”. Grynieji „kitų veiksnių“ procentai reiškia kitų veiksnių, kuriuos bankai nurodė kaip prisidėjusį prie paskolų paklausos pokyčių, vidurkį.
Dėl žiniasklaidos klausimų kreipkitės Silvija Margioccotel.: +49 69 1344 6619.
Pastabos
- Šio tyrimo etapo ataskaita galima rasti ECB svetainėje. Čia taip pat galite rasti klausimyno kopiją, BLS terminų žodynėlį ir BLS vartotojo vadovą su informacija apie BLS serijos raktus.
- Euro zonos ir nacionalinių duomenų eilutės yra prieinami ECB svetainėje per ECB duomenų portalas. Nacionaliniai rezultataikurį paskelbė atitinkami nacionaliniai centriniai bankai, galima gauti ECB svetainėje.
- Dėl išsamesnės informacijos apie BLS žr. Köhler-Ulbrich, P., Hempell, H. ir Scopel, S., “Euro zonos bankų skolinimo tyrimas”, Proginių popierių serija, Nr. 179, ECB, 2016 m. ir Burlon, L., Dimou, M., Drahonsky, A. ir Köhler-Ulbrich, P., “Ką apie euro zonos įmonių kreditavimo sąlygas mums sako bankų skolinimo tyrimas?”, Ekonomikos biuletenis8 numeris, ECB, 2019 m. gruodžio mėn.
KONTAKTAS

