Anykščių J. Biliūno gimnazijoje veikianti išskirtinė galerija vis stebina savo objektų parinkimu ir kūrybiškumu. Šiuo metu joje demonstruojama gitara, o apie patį veiksmą pasakoja šios galerijos sumanytoja Renata Miškinienė
Juodas deginto limbos medžio korpusas, autorinis dizainas, tinkamai parinktas grifas – elektrinė gitara, pritaikyta konkretaus žmogaus muzikavimo/ grojimo reikmėms – toks meninis objektas (kūrinys) šiuo metu pristatomas „1 kūrinio galerijoje“.
Šio objekto autorius, naudotojas bei savininkas – Rapolas Pilinka iš IIIa klasės, savo gitarą kūręs dvejus metus. Mąstymas apie tokio autorinio instrumento gaminimo procesą, informacijos rinkimas iš įvairių šaltinių, medžiagų parinkimas, atsisiuntimas bei paruošimas, gamybos procesas bei pritaikymas muzikavimui – ilgas, nuoseklus, daug laiko ir pastangų reikalaujantis procesas. Jo metu, įdėjus daug rankų darbo, meilės, energijos, laiko ir pastangų, gimsta gitara, kuri tampa tikru meno kūriniu, kuris žadina žiūrovų vaizduotę. Žiūrovas, kad ir kokios jo patirtys stebint grojantį gitara muzikantą, vaizduotėje susikuria vaizdinį, kokia muzika galėtų skambėti prisilietus prie šio instrumento.
Poreikis susikurti autorinę gitarą Rapolui atsirado vos ne kasdien muzikuojant bei daugelį metų besidomint muzika, ypač metalo. Gitaros skambesys Rapolo ausiai yra ypatingo svarbumo. Jis galėtų daug ir išsamiai pasakoti apie grojimą gitara. Tad gitaros gimimas – tai tarsi brandos rezultatas, sujungiantis Rapolo asmenybės dalis į vientisą visumą.
Jau pats gitaros, kaip meno kūrinio, pristatymas buvo unikalus – dar niekada nuo pat „1 kūrinio galerijos“ įsikūrimo 2005 metais nebuvo eksponuotas muzikos instrumentas; dar niekada pokalbis su jį kūrusiu autoriumi nevyko sėdint ant kėdžių ir ramiai besišnekučiuojant, tarsi kalbėtumėmės su tik ką po koncerto nulipusiu nuo scenos muzikantu. O ekspozicijos uždarymo proga Rapolas sutiko šia gitara ir pagroti – suteikti progą klausytojams išgirsti jos skambesį.
Savo mintimis dalinasi gimnazijos alumnai, dabarty – studentai, netikėtai užsukę į gimnaziją Martynas Žemaitis ir Tomas Žąsinas:
„Esu matęs ir žinau, koks sudėtingas procesas yra gitaros kūrimas (ir pats bandžiau). Tai, ką padarė Rapolas, yra VAU“. M. Ž.
„Kai galvoju apie gitarą, atrodo, jog tai sudėtingas nemuzikuojančiam žmogui instrumento kūrimo procesas. Rapolas įrodo, jog, jei nori, įmanoma pačiam sukurti savo tobulą instrumentą.“ T. Ž.
Būti kūrybiniame procese, įsigilinti ir ieškoti savito sprendimo – tai kelias, kuriame žmogus vis giliau pažįsta save. To linkėtume kiekvienam, kūryba tai suteikia.
Rapolas:
Idėja kurti gitarą kilo prieš 2 metus, kai fizikos pamokoje reikėjo mokytis apie spinduliuotes ar kažką tokio. Man, paišant gitarėles savo sąsiuvinio paraštėje, vienas nupieštas dizainas prilipo. Norėjau jį pamatyt gyvai, norėjau sau įrodyti, kad galiu pasigaminti elektrinę gitarą. Manau, pavyko…?
Kalbant apie gitaros dizainą, labiausiai mane įtakoja „B.C. Rich“ ir „Schecter“ gitaros, jų išvaizda savo laikotarpiu buvo labai eksperimentinė, tokia, kokios niekas dar nebuvo matęs. Man tokia mąstysena patiko, tad gitarą dariau ne pagal senus kitų žmonių šablonus, o visiškai savą, perteikiant tam tikrus jausmus, išgyvenimus, asociacijas į tikrą daiktą – rankomis paliečiama instrumentą.
Nors visas projektas truko 2 metus, gamybos procesas prasidėjo tik 2025 m. kovo mėnesį. Nusprendžiau, kad jau pats laikas sukauptą informaciją ir mintis transformuoti į kažką realaus. Prasidėjo medžiagų pirkimas, siuntų laukimas, medienos pjaustymas, eksperimentavimas su deginimu ir dažais, frezavimas, grifo montavimas, korpuso apdirbimas, matmenys ir matematika, apdaila, elektronikos litavimas ir bendras paruošimas grojimui.
Manau, šita gitara nebus pirma ir paskutinė, kurią pagaminau. Instrumento kūryba man patiko, nepaisant ar aš, ar kas kitas ja gros. Norisi daryti daugiau. Laukite tęsinio
Tekstas: R. Miškinienė, R. Pilinka
Foto: M. Ražinskas
Šaltinis: Nyksciai
