„Žemės ūkio ministerija jai pavaldžias įstaigas prižiūri, audituoja, nori optimizuoti jų veiklą, pagerinti jos kokybę. Todėl pertvarkomas ir mūsų vidinių skyrių valdymas. Tačiau nesikeičia nei mūsų teikiamos paslaugos, nei atliekamos funkcijos.
Kokių nors ypatingų pokyčių, kurie liestų Baltijos jūros žvejus, taip pat nėra.
Vykstantys pokyčiai daugiausia yra susiję su žuvivaisos sritimi„, – “Vakarų ekspresui“ sakė T. Kazlauskas, jau ketverius metus vadovaujantis Žuvininkystės tarnybai, nuo tada, kai ji buvo iškraustyta iš Vilniaus į Klaipėdą.
Paklaustas, ar neketinama atleisti Žuvininkystės tarnybos darbuotojų, ar jiems buvo didinti atlyginimai, T. Kazlauskas atsakė, kad kontrolei skirti etatai nemažinami, nes darbų tarnybai nemažėja. Atsižvelgiant į Darbo kodeksą šiemet atlyginimai darbuotojams truputį padidinti, t. y. dirbantiesiems pagal sutartį padidinti minimalūs koeficientai.
Kontrolė sugriežtėjo
Pasak T. Kazlausko, 2021-ieji metai Žuvininkystės tarnybai buvo panašūs į 2020-uosius. Nors ir buvo pandemija, dideli suvaržymai verslui nebuvo taikomi, žvejai vis tiek žvejojo, vadinasi, buvo reikalinga ir jų kontrolė. „Mes prisitaikėme, vykdėme priežiūrą ir fizines patikras. Pažeidimų skaičius, galima sakyti, buvo beveik toks pats, gal šiek tiek didesnis nei užpraėjusiais metais, bet pažeidimai nebuvo labai dideli“, – kalbėjo T. Kazlauskas.
Pasak Žuvininkystės tarnybos vadovo, pati kontrolė šiek tiek pasikeitė, dabar yra kiek griežtesnė. Kasmet stengiamasi ją optimizuoti.
TIKRINA. Žuvininkystės tarnybos pareigūnai gana dažnai tikrina ir priekrantės žvejų iškraunamus žuvų laimikius. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Tikrindavo ir Rusijos refrižeratorius
Paklaustas, ar Žuvininkystės tarnybai dabartinė situacija ir Rusijos Ukrainoje pradėtas karas turi kokios nors įtakos, T. Kazlauskas atsakė: „Ypatingos įtakos nėra. Bet mes dar tikriname Klaipėdos uoste ir trečiųjų šalių transportinius refrižeratorius.
Kartkartėmis pasitaikydavo laivų ir su Rusijos vėliava, bet jų būdavo labai nedidelis procentas, gal tik kokie 5.
Jeigu bus priimtas sprendimas tokių laivų neįleisti į Klaipėdos uostą, galėsime daugiau žmogiškųjų pajėgumų nukreipti atlikti kontrolę kitur. Šių dienų sudėtingos situacijos įtaka mums yra minimali“, – sakė Žuvininkystės tarnybos vadovas.
Plaukia ir į jūrą
Kontrolė Baltijos jūroje vykdoma ir plaukiant į jūrą, ne tik nuotoliniu būdu. Beje, stebėjimo centre budima ištisą parą. Laivai stebimi per informacines sistemas, per palydovus. Informacija gaunama ir elektroniniais būdais, bet Baltijos jūroje ir priekrantėje nuolatos rengiami reidai, kai pareigūnai patruliuoja ir plaukia į jūrą. Reidų rezultatai viešinami tarnybos feisbuke.
T. Kazlauskas pastebi, kad buvo tam tikras žvejybos štilis, bet dėl kitų dalykų – ne dėl pandemijos, ne dėl geopolitinės situacijos ir net ne dėl karo Ukrainoje. Žvejybą stabdė oro sąlygos, nes pūtė neįtikėtino stiprumo vėjas. Pasak jo, žvejai nuostolių patirs dėl permainingų orų.
Vysta žvejyba ir tolimosiose jūrose
Žuvininkystės tarnybos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus inspektoriai vyko ir į tarptautines misijas – kontroliavo žvejybos laivus, dirbančius vandenynuose. Šiemet jie vyko prie Airijos jūros, dirbo Šiaurės Rytų Atlante. „Turime tarptautinius daugiamečius susitarimus. Lietuva visada aktyviai dalyvauja ir tikrina didžiuosius laivus. Neseniai buvo patikrintas žvejybos laivas “Margiris“, kuris grįžo į Olandiją.
Žvejyba tolimosiose jūrose vyksta, o mes vykdome savo įsipareigojimus – mūsų inspektoriai važiuoja į komandiruotes tris kartus per metus.
Mes talkiname Europos žvejybos kontrolės agentūrai. Stebime ir nuotoliniu būdu laivus iš agentūros stebėsenos centro, be to, mūsų inspektoriai plaukia su jos laivais ir išsilaipina žvejų laivuose. Vykome padėti ir į Ispaniją. Šioje mūsų darbo srityje didelių pokyčių nevyksta. Tai mes darome jau kelerius metus. Šiemet jau keliavome kelis kartus į tolimus rajonus, bet tai dar ne viskas, vyksime ir vėl“, – sakė T. Kazlauskas.
