Tokie pasitarimai, kuriuose dalyvauja ir įvairių ministerijų atstovai, jau vyksta kiekvieną ketvirtadienį. Vakar ministerijos pristatė rengiamus projektus, susijusius su ukrainiečiais pabėgėliais. Savivaldybės pasidalino savo patirtimi ir iššūkiais, su kuriais susiduria priimdamos karo siaubiamos šalies gyventojus, ir tos, kurios turi du pabėgėlius, ir tos, kurios jų jau skaičiuoja tūkstančiais.
Pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio, pastaruoju metu per dieną Lietuvoje visuose šešiuose įsteigtuose centruose įregistruojama per 2 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Mūsų šalyje jau netoli 20 tūkst. ir planuojama, kad bus dvigubai daugiau. Žinoma, viskas priklausys nuo įvykių Ukrainoje.
Klaipėdos miesto savivaldybei itin sunkus metas – visoje Klaipėdos apskrityje pabėgėlių jau yra 2 300, o didžioji jų dalis yra uostamiestyje, kuriame didžiausia ukrainiečių bendruomenė.
Beje, daliai pabėgėlių nereikia būsto, jie apsigyvena pas giminaičius.
Tam, kad prie Klaipėdoje neseniai atidaryto ukrainiečių registravimo centro nesusidarytų didelės eilės kaip pirmomis dienomis, imta reguliuoti jų srautus, kad žmonės atvyktų kas pusę valandos nurodant laiką.
Rems ir savivaldybes, ir asmenis
G. Neniškis „Vakarų ekspresui“ sakė, kad pagrindinis klausimas, kylantis visoms savivaldybėms, – finansavimas. Šiuo metu viskas daroma jų lėšomis. Vyriausybė žada joms finansinę paramą. Valstybė kreipsis į Europos Sąjungą, kuri numatė tikslines lėšas pabėgėliams iš Ukrainos remti. Kiek ir kas konkrečiai bus remiama, kol kas dar neaišku.
Kitas visoms savivaldybėms opus klausimas – kaip bus elgiamasi su privačiu sektoriumi, kuris priėmė ir apgyvendino ukrainiečius. Vieni Lietuvos gyventojai tai daro be jokio atlygio, o kiti norėtų, kad ukrainiečiai sumokėtų bent dalį komunalinių išlaidų.
„Ilgai tęsiantis karui gali prasidėti problemų. Būtų gerai, kad ukrainiečiai turėtų kažkiek pinigų ir galėtų padengti bent jau dalį komunalinių mokesčių. Pabėgėliai po truputį jau darbinasi didžiuosiuose Lietuvos miestuose, kuriuose yra gana nemažai nekvalifikuoto darbo, bet kol jie gaus pirmus atlyginimus, dar praeis šiek tiek laiko.
Kadangi viskas taip brangsta, ekonomika spaudžia ir mūsų žmones. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada tą klausimą spręsti. Bus ieškoma galimybių tiesiog skirti tikslinių lėšų komunaliniams mokesčiams sumokėti.
Mūsų Savivaldybė nusimatė vieną tikslinę pašalpą asmenims iš savo biudžeto ir tikisi gauti kompensaciją iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos“, – sakė Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius.
Beje, vakar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išplatino pranešimą, kad ukrainiečiai galės gauti socialinę paramą.
Geriausias variantas – šeimose
Paklaustas, ar Klaipėdoje negali atsitikti taip, kad prieisime ribą ir nebegalėsime priimti daugiau pabėgėlių iš Ukrainos, G. Neniškis atsakė, kad yra numatytas ir planas B, kai jau bus išnaudota gyventojų pagalba, savivaldybių patalpos.
Pasak jo, daug pastabų susilaukė Turto bankas, kad į tai, kas vyksta, jis labai lėtai reaguoja. Jis turi patalpų, kurias rengiamasi parduoti, jose laikinai būtų galima apgyvendinti pabėgėlius. G. Neniškio manymu, tai būtų neblogas rezervas, kur būtų galima apgyvendinti dalį ukrainiečių.
„Geriausia būtų, kad atsirastų tam tikra paskata žmonėms priimti pabėgėlius į šeimas. Jie galėtų ir bendrauti, ir gauti reikiamą informaciją, ir greičiau būti įtraukti į šalies gyvenimą. Jiems, be visų kitų dalykų, iškyla ir kalbos problemų, nes mūsų jaunimas nesupranta rusų kalbos ir ne visi ukrainiečiai moka anglų kalbą.
Jeigu atsiras kokia nors paskata, gal daugiau ukrainiečių bus priimama į šeimas“, – mano Savivaldybės administracijos direktorius.
