Pastarasis „miegojo“ apie 15 metų, ir minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metines vėl pradėjo šviesti, įmontavus naują žibintą. Jo įžiebimas virto unikalia bei šimtus pamario gyventojų pritraukusia teatralizuota akcija, skirta paminėti ir mūsų valstybinę šventę, ir išreikšti milžinišką paramą Rusijos užpultai Ukrainai.
Seniausias Lietuvoje, 1862 m. statytas Ventės rago švyturys kartu tapo ir simboliška žinute dėl savo laisvės kovojantiems Ukrainos žmonėms, mat Ventės ir prie Odesos, Juodojoje jūroje esančios Gyvačių salos švyturiai – kone pusbroliai. Abu – beveik vienodo aukščio, aštuonbriauniai, originaliai net statyti panašiu metu. Tad perkeltine prasme iš Ventės okupantų pusėn skriejo jau kultine tapusi Gyvačių salos pasieniečių frazė, adresuota juos apšaudžiusiam bei neseniai nuskandintam kariniam rusų laivui, kurį ukrainiečiai pasiuntė velniop.
Sąsajos su Ukraina
Idėja vėl atgaivinti Ventės rago švyturį kilo VILNIUS TECH (buvusios Vilniaus Gedimino technikos universiteto) lektoriui, inžinieriui Tomui Jačioniui. Jis jau prisidėjo prie to, kad būtų bent laikinai sugrąžintas švytuoklinis Nidos švyturio spindulys: pastarasis po šešerių metų pertraukos dangų skrodė Vasario 16-ąją.
„Pagalvojau, kad labai graži idėja būtų organizuoti tokią savotišką švyturių sąšauką. Įžiebti Nidos švyturį viename marių gale, o kitame – Ventės rago švyturį. Deja, visiškai nebeaišku, kur dingo originali jo lempa. Jis nebeskleidžia šviesos gal 15 metų. Iš vieno klaipėdiečio man pavyko nupirkti išties neblogą, seną žibintą, kuris gulėjo sandėlyje. Lempa taip pat, kaip nidiškio, turi Frenelio lęšius, kuriuos man reikėjo surinkti. Dariau tai pirmą kartą, bet pavyko. Ventės rago žibintas sveria 30 kg. Jis gamintas apie 1954-1960 m.“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo T. Jačionis.
Originalios lempos buvo 23W galingumo, bet inžinerius jas pakeitė į 21 kartą galingesnes – 1,5 kW.
„Originalaus žibinto projekcinis matomumas – iki 10 jūrmylių, bet po patobulinimo mūsiškis švies dar toliau, tad tikrai matys ne tik neringiškiai, bet ir rusai Kaliningrado srityje. Taip jau sutapo, kad iš anksto planuota Ventės rago žibinto įjungimo šventė Kovo 11-ąją vyko karo Ukrainoje metu. Jo pradžioje per visą pasaulį nuskambėjo Gyvačių salos pasieniečių frazė, pasiuntusi rusų karinį laivą velniop. Pasižiūrėjau, jog minėtos salos švyturys ir Ventės rage esantis – unikaliai panašūs. Abu jie – aštuonbriauniai, 11 ir 12 metrų aukščio. Kitas dalykas – Ventės švyturio lempos blyksėjimo intervalas: 1,5 sekundės šviesos ir 8,5 sekundės tamsos. Ukrainietiškame taip pat 1,5 sekundės truko spindulio šviesa, tik „tylėjo“ trumpiau: 3 sekundes“, – teigė T. Jačionis.
Ventės rago švyturys šviesti pradėjo 1863 m., o originalusis Gyvačių salos švyturys – 1842 m. Tiesa, mūsiškis išliko beveik nepakitęs (buvo rekonstruotas, remontuotas 1954 m., 2008 m. ir 2014 m.), o senasis ukrainietiškas – sunaikintas. Jo vietoje 1952 m. pastatytas naujas, tačiau labai panašus į originalųjį.
Galima rasti ir daugiau sąsajų tarp Ventės rago ir Gyvačių salos švyturių, nes abu turi mitologinius šleifus.
Vienoje iš mūsų pamario legendų, Kuršių nerijos pusiasalį supylusi milžinė Neringa pareiškė, jog ištekės tik už to, kuris sugebės permesti akmenį per marias. Ne vienas didžiavyris bandė, tačiau tik Ventės pilies kunigaikščiui tai pavykę. Jis ir tapęs Neringos vyru.
Gyvačių salos atveju – dar įdomesnis legendinis motyvas, išlikęs iš Antikos laikų graikų mitologijoje. Ja remiantis, minėtą salą iš jūros dugno iškėlė legendinio kario, Trojos užkariautojo Achilo mama, deivė Fetidė. Achilo garbei Gyvačių saloje buvo pastatyta šventykla, kurios griuvėsiai paskutinį kartą fiksuoti XIX a. pr. Teigiama, kad ir pats švyturys iškilo būtent šventyklos vietoje. Deja, po rusų Juodosios jūros laivyno patrulinio laivo „Vasilij Bykov“ apšaudymo Gyvačių salos švyturys buvo sunaikintas. Kovo 7-ąją ukrainiečių raketa nuskandino ir velniop pasiųstą patį laivą.
Padarė įspūdį
Ventės rago švyturio įžiebimo ir Ukrainos palaikymo akcija pritraukė šimtus pamario gyventojų. Žmonių atvyko tiek daug, kad visos pakelės buvo užstatytos automobiliais. Nešini Lietuvos Trispalvėmis, pasipuošę tautine atributika visi laukė iškilmingo švyturio lempos uždegimo.
Prieš tai buvo atiduota duoklė ir jautriausiems dalykams: sugiedojus Lietuvos Respublikos himną paminėta Kovo 11-oji, o vėliau – tylos minute – žuvę, su rusų okupantais kovojantys Ukrainos kariai.
Žmonės puikiai suprato, jog ši šventė – jau kitokia, kuomet kariaujant broliškai ukrainiečių tautai, kovojant dėl savo laisvės mes ją jau turime. Dauguma susirinkusiųjų sakė, kad karas Ukrainoje privertė labiau branginti iškovotą nepriklausomybę, didžiuotis ja ir saugoti.
„Išties labai simboliška, kad Kovo 11-ąją atvykome su šeima švęsti čia, Ventės rage. Puiki idėja įžiebti švyturį ir pagalvoti apie tą skambią frazę, nuskriesjusią iš Gyvačių salos ir tapusia jau savotišku prekės ženklu, kai nori pasakyti, ką manai apie Rusijos pradėtą karą Ukrainoje. O pati šventė – netikėtai įspūdinga. Nemanėme, kad bus taip gražu”, – „Vakarų ekspresui” sakė iš Šilutės atvyksui Aušra.
Sveikinimą iš kito kranto perdavė ir Neringos meras Darius Jasaitis, pasak kurio, abiejų švyturių šviesa simbolizuoja visų mūsų viltį ir vienybę su Ukraina.
„Sveikinu su gražia švente ir kartu kviečiu išreikšti pagarbą savo šalyje kovojantiems ukrainiečiams. Padėkime jiems, priimkime pabėgėlius, visokeriopai padėkime, nes šiandien jų šalis kaunasi taip pat ir už mūsų visų laisvę“, – teigė D. Jasaitis.
Renginio metu vyko muzikinė, teatralizuota choreografinė kompozicija: unikalia šišioniškių tarme pasakojama istorija apie Kuršių marias ir marių legendas, vandenis, jungiančius krantus, abiejų krantų draugystę, laukiančias krante moteris, apie žvejus, pasiklystančius ir ne visada randančius kelią namo. Dalyvavo Kintų šokių kolektyvas ,,Kintai“, Šilutės folkloro kolektyvas ,,Ramytė“.
Pats Ventės rago švyturys buvo apšviestas šviesų instaliacija, dominuojant mūsų Trispavės ir Ukrainos vėliavų spalvoms. Įspūdingai atrodė kauniečių surengtas ugnies šou.
Nuo kovo 11-osios Ventės rago švyturys nebeužges ir švies nuolat. Tai jau yra suderinta su VĮ Vidaus vandens kelių direkcija. Tuo tarpu Nidos švytuoklinė lempa bus įjungiama tik tam tikromis progomis.
