Daugiausia, net 163 vaikai, iš Ukrainos mokosi Klaipėdos „Santarvės“ progimnazijoje. Jos direktorė, lietuvių kalbos mokytoja Laima Vaitonienė sakė, kad šiuo metu progimnazijoje pradinės klasės pildomos iki 26 mokinių, 5-8 klasės – iki 32 mokinių ir šiuo metu dar yra vietų antrose, ketvirtose klasėse.
„Teko susispausti, papildyti klases ir suolais, kėdėmis, tačiau visi suprantame, kad tokia situacija ne iš gero gyvenimo“, – kalbėjo direktorė.
Suformuotos ukrainietiškos klasės
Įstaigos vadovė informavo, kad „Santarvės“ progimnazijoje atidarytos trys ukrainietiškos pradinio ugdymo klasės, kuriose dirbti priimtos ukrainietės pradinio ugdymo mokytojos, anglų kalbos mokytoja ir logopedė.
„Ir dar kalbamės su dviem specialistėmis iš Ukrainos, kurios eis mokytojo padėjėjos ir pailgintos grupės mokytojos pareigas.
Ukrainietiškų vadovėlių neturime, tad mokytojoms tenka pasitelkti daug išmonės, kaip dirbti ir perteikti žinias.
Gražu žiūrėti, kaip jos stengiasi ir su šiuo iššūkiu susitvarko, siunčiasi pedagoginę medžiagą internetu, organizuoja kūrybiškas klasės valandėles. Pedagogės labai darbščios“, – gyrė naujas darbuotojas L. Vaitonienė.
Karo temos vengia
Pasak direktorės, visi iš Ukrainos atvykę vaikai mokosi lietuvių kalbos. „Kadangi jų visų lietuvių kalbos žinių lygis yra pradinis, suformuota viena grupė, kurioje mokosi 5-8 klasių mokiniai.
Kitų dalykų vaikai mokosi rusų kalba su savo bendraamžiais. Mokykloje turime keletą mokytojų, bibliotekininkę, kurios moka ukrainiečių kalbą.
Man atrodo, kad šiuo metu vaikams iš Ukrainos svarbiau ne ugdymas, o saugumo jausmas, psichologinė pagalba, geras priėmimas“, – sakė L. Vaitonienė.
Direktorė patikino, kad nesutarimų nacionaliniu pagrindu progimnazijoje iki šiol nebuvo.
„Tikiu, kad ir nebus. Galbūt padėjo tai, kad ugdytinių tėvai buvo iš anksto paprašyti pasikalbėti su vaikais, kad karo temos būtų vengiama“, – pasakojo „Santarvės“ progimnazijos direktorė.
Ketina pasilikti
Lietuviškose Klaipėdos ugdymo įstaigose mokinių iš Ukrainos gerokai mažiau. Daugelyje – po 1-2 mokinius. O Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazijoje mokosi net šeši naujokai iš Ukrainos.
Pasak gimnazijos direktorės Ritos Podoliankienės, visi į gimnaziją atėję jaunuoliai gyvena šiai ugdymo įstaigai priskirtame rajone.
„Penki ukrainiečiai mokosi toje pačioje 9 klasėje, vienas – 11 klasėje.
Mūsų mokiniai juos priėmė labai draugiškai, aprūpino visomis mokymuisi reikalingomis priemonėmis.
Tie, kurie moka rusiškai, labai padeda, išverčia, paaiškina, ką mokytoja sako. Kiti vaikai su ukrainiečiais bendrauja angliškai.
Ukrainiečiai jaunuoliai atrodo labai kultūringi, nori mokytis ir vertina šiltą priėmimą. Nuo šios savaitės jie mokosi lietuvių kalbos, su mumis jau sveikinasi lietuviškai ir ketina likti Lietuvoje ir kitais mokslo metais. 11-okas vaikinas nori būti programuotoju“, – pasakojo R. Podoliankienė.
LINKĖJIMAI. Klaipėdiečių vaikų taikos linkėjimai, palaikymo ir atjautos žodžiai ukrainiečiams.
„Tvirti kaip uola“
Paklausta, ar karą patyrusiems jaunuoliams nereikia mokyklos psichologo pagalbos, Klaipėdos universiteto gimnazijos „Žemyna“ vadovė sakė, kad tokia pagalba ugdymo įstaigoje visada prieinama, tačiau ukrainiečiams jos nereikia.
„Jie atrodo tvirti kaip uola, mūsiškiai vaikai – labiau palūžę“, – pastebėjo direktorė.
Klaipėdos universiteto „Žemynos“ gimnazija yra šiaurinėje miesto dalyje, kurioje jau ne pirmi metai susiduriama su vietų ugdymo įstaigose trūkumu, tačiau R. Podoliankienė dėl to nesiskundė. „Tikrai neišvarysime nė vieno karo tragedijos ištikto jaunuolio, norinčio mokytis pas mus“, – užtikrino pašnekovė.
Nukreipia į rajoną
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėja Laima Prižgintienė gi sakė, kad, integruojant ukrainiečius vaikus į Klaipėdos ugdymo įstaigas, svarbiausias uždavinys yra įvertinti jų psichologinę būklę, nes vieni išvyko vos prasidėjus karui, kiti – jau patyrę jo baisumus.
„Džiugu, kad susipriešinimo tarp ukrainiečių ir klaipėdiečių nėra. Atvirkščiai, pasireiškia mūsų vaikų atjauta, noras padėti, globoti. Žinoma, kad atvykusiems labai sunku adaptuotis, nes keičiasi viskas. Vidinė mokyklos tvarka, mokytojai, draugai, aplinka, kalba… Mes žinome, kokia sunki adaptacija būna mokiniams, kai ateina į gimnazijas. Šiuo atveju ukrainiečiams tas procesas dar sudėtingesnis“, – sakė L. Prižgintienė.
Ugdymą lietuvių kalba, anot vedėjos, pasirinkti išdrįsta nedaugelis dėl abėcėlės skirtumų ir pačios kalbos. Tad lietuviškose ugdymo įstaigose pietinėje miesto dalyje dar yra vietų, šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyje mokyklos jau yra perpildytos.
„Pažymėtina, kad vaikams yra sudaryta galimybė mokytis ir nuotoliniu būdu, kurį organizuoja kai kurios Ukrainos mokyklos“, – informavo Švietimo skyriaus vedėja.
Pasak L. Prižgintienės, ukrainiečių vaikų ugdymo klausimas sprendžiamas kartu su apgyvendinimo klausimu.
„Klaipėdos mieste kyla ukrainiečių apgyvendinimo problema. Dažnai iš Ukrainos atvyksta mamos su dviem vaikais: mokinuku ir ikimokyklinio amžiaus vaiku. Tokiu atveju joms siūloma apsistoti ne Klaipėdos mieste, o rajone“, – sakė L. Prižgintienė.
Iššūkiai ir galimybės
Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas ukrainiečių ugdymo uostamiestyje situaciją apibūdino kaip kasdien vis sudėtingesnę, tačiau valdomą.
„Ugdymo rusų kalba poreikis Klaipėdos mieste yra išsemtas, lietuviškose mokyklose pietinėje miesto dalyje dar yra rezervo.
Suprantame, kad dabartinė situacija dar komplikuosis, todėl jau dabar kalbama apie galimybę didinti mokinių skaičių klasėse.
Klaipėdoje dar yra galimybių priimti ukrainiečius S. Šimkaus konservatorijoje, E. Balsio menų gimnazijoje, profesinio ugdymo mokyklose, kurios turi ir bendrabučius.
Kalbant apie ikimokyklinį ugdymą, didžiausias iššūkis – integruoti ukrainiečius ir nesukelti konfrontacijos su mūsų žmonėmis, kurie laukia eilėse. Nekalbant apie papildomą darbo krūvį ir atlyginimus pedagogams“, – pagrindinius sunkumus įvardijo meras.
Ukrainiečių ugdymui – 4 mln. Eur
Ukrainiečių integracijos ir ugdymo aktualijomis Klaipėdoje penktadienį domėjosi ir Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Po susitikimo su uostamiesčio meru ir švietimo atstovais ministrė susidarė įspūdį, kad uostamiestyje didelių problemų nėra. „Kol kas ir vietų ukrainiečiams pakako, ir jau pradėjo dirbti ukrainiečiai mokytojai. Tai yra pirmosios kregždės, kuriomis labai džiaugiuosi, nes ką tik pradėjome ukrainietiškų diplomų akreditacijos procesą. Lietuvoje jau užsiregistravo apie 800 iš Ukrainos atvykusių mokytojų, o jų diplomai turint dokumentus patvirtinami per itin trumpą laiką“, – sakė ministrė.
J. Šiugždinienė akcentavo, kad šiuo metu yra stiprinamas nacionalinis ukrainiečių švietimo portalas, prie kurio dirba visos Europos Sąjungos valstybės.
„Tikimės, kad greitu laikus ukrainiečių vaikams galėsime pasiūlyti prie jo prisijungti. Niekas negali pasakyti, kada baigsis šis baisus karas.
Tad ruošiamės ir kitiems mokslo metams kartu su ukrainiečiais.
Net jeigu karas baigtųsi, mes matome, kas vyksta Ukrainoje: miestai subombarduoti, žmonės neturi kur grįžti. Norime, kad ukrainiečių vaikai gerai jaustųsi mūsų šalyje, mokytųsi mūsų valstybinės kalbos ir toliau galėtų mokytis Lietuvoje.
Kaip ir mūsų mokiniai, ukrainiečiai į mokyklas atsineš savo finansinį krepšelį. Praėjusią savaitę buvo patvirtintas 4 mln. Eur finansavimas bendrajam ugdymui ir aukštajam mokslui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apsisprendusi jau šiais metais finansuoti 700 aukštojo mokslo stipendijų po 300 Eur ukrainiečių stipendijoms. Kitą rudenį bus dengiama dalinė studijų kaina“, – informavo J. Šiugždinienė.
Dėl egzaminų laukia Ukrainos sprendimų
Pasak švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, Lietuvos mokyklose jau užregistruota trys dešimtys aštuoniolikmečių ukrainiečių, 17 iš jų lanko ketvirtąją gimnazijos klasę.
Ar jie laikys abitūros egzaminus ir kaip tai bus organizuojama, švietimo, mokslo ir sporto ministrė J. Šiugždinienė sakė, kad priklausys nuo Ukrainos sprendimų.
„Ukrainos Vyriausybė turi priimti sprendimą dėl abitūros egzaminų. Jei Ukraina apsispręstų rengti abitūros egzaminus, Lietuvoje esantys šios šalies abiturientai juos galėtų laikyti ambasadose, tačiau egzaminai dėl karo Ukrainoje šiemet gali būti atšaukti“, – sakė ministrė.
Anot J. Šiugždinienės, jei egzaminai bus atšaukti, iš Ukrainos atvykę abiturientai galės laikyti lietuviškus egzaminus ukrainiečių kalba.
„Nebus paprasta, bet jie galės tą padaryti“, – patikino ministrė.
Nacionalinė švietimo agentūra penktadienį pranešė, kad prieglobstį Lietuvoje gavę baigiamųjų klasių moksleiviai iš Ukrainos galės laikyti brandos egzaminus ir įgyti vidurinį išsilavinimą Lietuvoje.
Iš Ukrainos atvykę vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokiniai gali rinktis, kuriuos valstybinius brandos egzaminus laikyti.
Egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių), užduotys bus išverstos į ukrainiečių kalbą kartu su brandos egzaminų vykdymo instrukcijomis. O vertinant ukrainiečių abiturientų brandos egzaminų darbus bus galima pasitelkti vertėją iš ukrainiečių kalbos. Vadinasi, atsakinėti šie mokiniai galės savo gimtąją kalba.
Lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos ukrainiečiams laikyti nereikės, kaip ir visiems abiturientams, gyvenantiems Lietuvoje mažiau nei dvejus metus.
Vertinant geografijos ir istorijos užduotis, nebus vertinama ta dalis, kuri susijusi su Lietuvos istorija bei geografija.
Vakar dienos Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje registruota 34,9 tūkst. karo pabėgėlių iš Ukrainos, beveik 4 tūkst. iš jų yra vaikai iki šešerių metų, beveik 11 tūkst. – vaikai nuo 6 iki 17 metų.
