„Vakarų ekspresas“ jau kovo pradžioje aprašė profesionalios kirpėjos Annos istoriją, kuri su vaikais pabėgo nuo karo Ukrainoje, Lietuvoje rado prieglobstį, o labai greitai ir darbą kirpykloje „Gulbė“.
Statistiniai duomenys rodo, kad apie trečdalis 18-65 metų amžiaus karo pabėgėlių iš Ukrainos aktyviai ieško darbo Lietuvoje – daugiau nei 7 000 jau užsiregistravo Užimtumo tarnyboje visoje Lietuvoje.
Pasak Užimtumo tarnybos vyriausiosios specialistės Aušros Kaluzevičienės, balandžio 4 d. duomenimis, Užimtumo tarnyboje registruota 1 112 karo pabėgėlių iš Ukrainos, apsistojusių Klaipėdos apskrityje, iš jų 692 (62 proc.) – Klaipėdos mieste.
„Labiausiai ukrainiečiai pageidautų dirbti pagalbiniais darbininkais, prekybos salės darbuotojais, valytojais, pardavėjais, kambarinėmis, pakuotojais, lopšelio-darželio auklėtojo padėjėjais, siuvėjais, virėjais, padavėjais, virtuvės darbininkais“, – sako A. Kaluzevičienė.
Pasak jos, Klaipėdos apskrityje jau įdarbinti 178 karo pabėgėliai iš Ukrainos. Darbo pozicijos įvairios. Daugiausia tai pagalbiniai darbininkai, valytojai, virėjai, prekybos salės darbuotojai, padavėjai, virtuvės darbininkai, pakuotojai.
Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas anksčiau „Vakarų ekspresui“ yra minėjęs, kad siekiama Klaipėdos švietimo įstaigose įdarbinti pedagoginį išsilavinimą turinčias ukrainietes.
Taip būtų sudaryta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečių vaikams mokytis Klaipėdos mokyklose ir gimtąja kalba.
Kviečia ukrainiečius
Skelbdamos darbuotojų paieškos skelbimus Lietuvos įmonės atskirai nurodo, kad pretenduoti į darbo vietą kviečiami ir ukrainiečiai. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šiuo metu yra apie 4 500-5 000 laisvų darbo vietų, kurias galėtų užimti žmonės, nemokantys lietuvių kalbos.
Užimtumo tarnybos duomenimis, Klaipėdos apskrityje beveik 200 darbdavių į 705 laisvas darbo vietas įdarbintų ne tik Klaipėdos apskrities gyventojus, bet ir ukrainiečius.
Daugiausia laisvų darbo vietų yra virėjams, pagalbiniams darbininkams, valytojams, suvirintojams, vamzdynų ir šildymo sistemų įrenginių montuotojams, žuvies produktų gamybos įrenginių operatoriams, elektroninių komponentų surinkėjams, padavėjams, šaldymo ir oro kondicionavimo įrangos montuotojams, apdailininkams, indų plovėjams, plataus profilio statybininkams, tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojams, elektrikams.
Pasak A. Kaluzevičienės, ukrainiečiai yra motyvuoti dirbti, dažnai sutinka dirbti ir kvalifikacijos neatitinkantį darbą. Siekia užsidirbti pinigų pragyvenimui svetimoje šalyje.
Beje, ukrainiečiai Klaipėdos darbo rinkoje buvo aktyvūs ir iki prasidedant karui. Per 2022 m. sausio-kovo mėn. Užimtumo tarnyba gavo 142 Klaipėdos apskrities įmonių prašymus išduoti leidimus dirbti Ukrainos piliečiams, dauguma šių prašymų – sausio ir vasario mėn.
Šiuo metu ukrainiečiams nebereikia leidimų dirbti, įsidarbinti jie gali iškart, kai tik užsiregistruoja Migracijos departamente.
