Žmogus atėjo pas Sokratą ir paklausė:
– Ar žinai ką man apie tave papasakojo tavo draugas?
— Palauk, – sustabdė jį Sokratas. – Pirma persijok tai, ką ketini pasakyti per tris sietus!
– Tris sietus?
– Prieš ką nors sakydamas, turi tris kartus persijoti tai. Pirmiausią, per Tiesos sietą. Ar tu tikras, kad viskas, ką ketini pasakyti – tiesa?
– Ne. Aš tiesiog girdėjau…
– Labai gerai. Reiškia, tu nežinai ar tai tiesa ar ne. Tada persijok per antrą sietą – Gerumo sietą. Ar tu nori pasakyti apie mano draugą kažką gero?
– Ne! Priešingai!
– Taigi, – tęsė Sokratas, – tu ketini pasakyti apie jį kažką blogo, net nežinodamas, ar tai tiesa. Išmėginkime trečią sietą – Reikalingumo sietą. Ar man tikrai reikia išgirsti tai, ką tu nori pasakyti?
– Ne, tai nėra būtina.
– Taigi, – apibendrino Sokratas, – tame, ką tu nori man pasakyti, NĖRA nei Gerumo nei Naudos, nei Reikalingumo. Kam tada tai sakyti? Ar verta plepėti ir tokiu būdu kenkti žmonėms?
