„Vokietijoje, Prancūzijoje, Airijoje ūkininkas yra gerbiamas. Pas mus kalbama apie informacines, kosmines technologijas, lazerius ir kt., o į žemės ūkį žiūrima kaip į kažkokią atgyveną. Tai man visada kėlė susirūpinimą. Juk ir lazeriai, ir kosminės technologijos puikiausiai taikomi tame pačiame žemės ūkyje ir jų poreikis didžiulis. Nežinau, ar Vyriausybės požiūris kada nors pasikeis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė buvęs žemės ūkio ministras, dabar Klaipėdos rajono meras B. Markauskas.
„Lietuvos žemės ūkis yra modernus, o maisto pramonė labai gerai išvystyta. Importo rinkos, maisto produktų tiekėjai yra diversifikuoti, taip pat daug kokybiškų maisto produktų yra gaminama šalies vidaus rinkoje. Tai lemia, kad nutrūkus vienų ar kitų produktų importui iš vienų šalių, jų galime atsivežti iš kitų“, – teigia žemės ūkio viceministras Paulius Astrauskas.
Rekomendacijas verčia įstatymais
Klaipėdos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidmantas Buivydas mano, kad Žemės ūkio ministerijos atstovai turėtų labai glaudžiai bendradarbiauti su ūkininkais. „Europos Sąjunga (ES) duoda rekomendacijų dėl mėšlo, dėl kitų dalykų, o mūsų žemės ūkio ministras iš karto viską tvirtina įstatymu“, – sako jis.
Paklaustas, ar Klaipėdos krašto ūkininkai tikisi Vyriausybės pagalbos, V. Buivydas atsakė: „Nelabai. Ji vis tiek turės surinkti mokesčius. Per pandemiją verslui ir kitiems dalykams skirti pinigėliai jau išleisti. Tikrai nemanau, kad mūsų Vyriausybė turi kokį nors didelį rezervą.“
B. Markauskas teigia, kad žemės ūkio sektorius ES yra reguliuojamas. Anot jo, jeigu mūsų vartotojai galėtų mokėti už produktus tiek, kad ūkininkai išgyventų be paramos, jiems būtų tik geriau. Tačiau, jeigu įstojome į ES, reikia laikytis žaidimo taisyklių.
„Vyriausybės dėmesio tikrai pasigendame. Viską reikia įrodinėti ir išmušinėti per kraują, kad ištikus krizei būtų paremtas vienas ar kitas sektorius. Neretai pasakoma – jeigu trūks produktų, jų įsivešime. Bet gali taip nutikti, kad kai kurių produktų neturėsime iš kur įsivežti“, – kalbėjo buvęs žemės ūkio ministras.
Ūkininkai neverkšlena
„Gal per daug nepanikuokime, nebus tos krizės. Bet kainos ir situacija pasaulinėje rinkoje yra nevaldomos. Sako, ūkininkai verkšlena, kad jiems blogai. Jie neverkšlena, tik pasako apie situaciją. Jeigu valstybės tarnautojams būtų pranešta, kad atlyginimai jiems bus mokami tik už 11 mėnesių, manote, jie neverkšlentų? – klausia ūkininkas V. Buivydas.- Kai kurie žmonės įsivaizduoja, kad ūkininkas yra turtingas.
Bet jis tik turi darbui reikalingas priemones, kurios apie 80 proc. priklauso bankui. Kad ir kaip būtų, bet kuriuo atveju ūkininkas yra įpareigotas užauginti produkciją ir atsiskaityti su bankais. Visais laikais jis neturi kur trauktis ir ūkininkauti net karo metu. Juk ir Ukrainoje šiuo metu ūkininkaujama.
Labai sudėtingas laikotarpis. Turime padėti Ukrainai ir patys išgyventi. Mums dar gerai, pas mus nėra karo. Jeigu duona pabrangs keliais ar keliasdešimčia centų, dėl to gyvensime.“
