Šiandien prekybos centre stebėjau tokį veiksmą. Ėjau paskui du žmones – tikriausiai senelį ir anūką. Anūkas be perstojo klykė ir kažko reikalavo. Senelis ramiai linksėjo ir atsakinėjo: „Ramiai, Miša, tau tereikia nusiraminti.“ Net kai berniukas pargriuvo ant grindų ir pradėjo daužyti rankomis ir kojomis į grindis, senelis išliko visiškai ramus ir tik pasakė: „Ramiai, Miša. Mes nusipirksim produktų ir eisim namo. Liko visai nedaug.“
Galiausiai kai senelis ir anūkas stovėjo eilėje prie kasos, išlepęs vaikas sugriebė „Kinder“ kiaušinį ir sutraiškė.
Senelis vėl ramiai pasakė: „Ramiai, Miša, greitai būsime namie.“ Ir pasisukęs į kasininką tęsė: „Nesijaudinkite ir mums atleiskite, be abejo, už šį kiaušinį sumokėsime.“
Kai ši triukšminga kompanija išėjo iš parduotuvės, nesusilaikiau ir juos pasivijau, o priėjęs pasakiau: „Žinote, aš žaviuosi, kaip bandote nuraminti savo Mišą.“
Senelis liūdnai šypsodamasis atsakė: „Berniukas vardu Aleksejus“… Ir tyliai pridūrė: „Miša – tai aš.“