Siekiant išsiaiškinti Klaipėdos mieste stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų optimizavimo scenarijus galimybių studijoje buvo atlikta uostamiestyje stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos efektyvumo analizė.
Galimybių studijoje dėstoma, jog šiuo metu Klaipėdos mieste stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikia keturios ligoninės: VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, VšĮ Respublikinė Klaipėdos ligoninė, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė.
Remiantis atlikto tyrimo rezultatais, matyti, kad ypatingas dėmesys optimizuojant stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veiklą turėtų būti skiriamas struktūros optimizavimui, besidubliuojančių paslaugų eliminavimui, vidutinės gulėjimo trukmės mažinimui, lovos užimtumo didinimui bei intensyvesniam vidinių išteklių (žmogiškųjų išteklių, brangios medicinos įrangos) panaudojimui.
Galimybių studijoje teigiama, kad prastėjanti demografinė situacija ir didėjantis gyventojų sergamumas diktuoja sąlygas būtinam sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos funkciniam arba struktūriniam integravimui.
Atlikus Klaipėdos mieste stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos efektyvumo analizę buvo identifikuotos įstaigų veiklos optimizavimo 5 alternatyvos:
• 0 alternatyva – „status quo“ (nieko nekeisti);
• I alternatyva – optimizuoti SSPĮ teikiamų stacionarinių paslaugų struktūrą per bendradarbiavimo sutartis (funkcinė ligoninių integracija);
• II alternatyva – įsteigti Klaipėdos universiteto ligoninę, kuri sujungtų šiuo metu veikiančias VšĮ Klaipėdos universitetinę ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligonines ir optimizuoti VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės bei VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės SSPĮ teikiamų stacionarinių paslaugų struktūrą per bendradarbiavimo sutartis (struktūrinė + funkcinė ligoninių integracija);
• III alternatyva – įsteigti Klaipėdos universiteto ligoninę, kuri sujungtų šiuo metu Klaipėdos mieste veikiančias VšĮ Klaipėdos universitetinę, VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninę, VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę ir VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę (struktūrinė ligoninių integracija);
• IV alternatyva -įsteigti Klaipėdos universiteto ligoninę, kuri sujungtų šiuo metu veikiančias VšĮ Klaipėdos universitetinę ir VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligonines, reorganizuoti Savivaldybės pavaldumo VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninę, prijungiant ją prie valstybei priklausančios VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės (struktūrinė ligoninių integracija).
Toliau galimybių studijoje buvo atliktas identifikuotų Klaipėdos mieste stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos optimizavimo alternatyvų vertinimas.
III ir IV alternatyvos surinko labai panašius vertinimo balus. III alternatyva surinko 84/100, o IV alternatyva – 80/100.
Galimybių studijoje siūloma pasirinkti geriausiai įvertintą alternatyvą arba labiausiai suinteresuotųjų šalių poreikį atitinkančią alternatyvą, renkantis iš geriausiai įvertintų alternatyvų (III ir IV alternatyvos).
Dokumente dėstoma, kad tokiu būdu būtų užtikrinamas efektyvesnis Klaipėdos miesto savivaldybės lėšų panaudojimas, o Klaipėdos mieste veikiančių stacionarines paslaugas teikiančių įstaigų veikla taptų efektyvesnė.
Siekia reformuoti stacionarinę sveikatos priežiūrą
Galimybių studijoje teigiama, kad vis didėjantys visuomenės lūkesčiai, gyventojų demografinės struktūros pokyčiai, naujų sveikatos technologijų atsiradimas ir su tuo susijusios išlaidos lėmė sveikatos priežiūros išlaidų kontrolės mechanizmų atsiradimą, todėl neatsitiktinai didelis dėmesys yra kreipiamas stacionarinei sveikatos priežiūrai ir jos finansavimui.
Dalinai tai sąlygoja vis didėjančios išlaidos ir suvokimas, kad skirti ištekliai ne visuomet tinkamai ir efektyviai naudojami.
„Dėl to Klaipėdos mieste atsirado poreikis reformuoti stacionarinę sveikatos priežiūrą ir ieškoti naujų, racionalesnių struktūrų ir efektyvesnių paslaugų teikimo būdų.
Yra daugybė metodų, kaip galėtų būti reformuojama įprastinė stacionarinė sveikatos priežiūra, tačiau dauguma jų siekia keleto pagrindinių tikslų:
• didinti stacionarinių paslaugų teikėjų efektyvumą;
• pagerinti pacientų hospitalizavimo ir išrašymo tinkamumą ir racionaliau naudoti išteklius;
• keisti stacionarinių sveikatos priežiūros įstaigų (ligoninių) struktūrą, siekiant efektyvesnių stacionarinių paslaugų teikimo“, – dėstė vienas iš galimybių studijos rengėjų, atsakingas už strateginę ir vadybinę dalį, Kęstutis Ranžys.
Švaistomi klaipėdiečių pinigai?
Galimybių studijoje siūloma apsvarstyti III, IV arba V alternatyvų įgyvendinimo galimybes ir įgyvendinimui pasirinkti ekspertinio vertinimo metu daugiausiai balų surinkusią arba poreikius labiausiai atitinkančią alternatyvą.
Tačiau pristačius galimybių studiją uostamiesčio politikams kilo klausimų, kodėl studija pristatoma pavėluotai.
„Didžiąją dalį informacijos buvo galima panaudoti apsisprendžiant prieš kelis mėnesius.
Dabar mes turbūt jau vartome nuėjusius istorijos puslapius, žiūrėdami, kaip galėjo būti.
Ši galimybių studija mums būtų buvusi aktuali prieš 2-3 mėnesius. Šiuo metu sprendimai jau yra padaryti. Galbūt aktualu būtų tik klausimai, susiję su Vaikų ligonine, kuri dar turi tam tikrų diskusinių klausimų“, – sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.
Galimybių studijos rengėjų teigimu, Klaipėdos vaikų ligoninė dirba efektyviai, tad tretinio lygio stacionarinių paslaugų teikimą Klaipėdos regione reikėtų išsaugoti.
„Kalbant apie Vaikų ligoninę – ji veikia efektyviai, taip, trūksta tam tikrų specialistų, jų mokslinė kvalifikacija galbūt nusileidžia kitoms ligoninėms, bet Vaikų ligoninės tretinio lygio stacionarinių paslaugų teikimą reikėtų išsaugoti Klaipėdos regione.
Šioje vietoje įžvelgiu dvi alternatyvas: arba išsaugoti Vaikų ligoninę nekeičiant jos struktūros, arba pateikti pasiūlymus Sveikatos apsaugos ministerijai, kad prie Universiteto ligoninės, prie kurios jungiama Jūrininkų ligoninė, būtų svarstoma prijungti ir Vaikų ligoninę“, – tikino K. Ranžys.
Politikas Arvydas Vaitkus taip pat išsakė savo nuomonę dėl galimybių studijos – tikino, jog turi itin daug klausimų.
„Manau, kad šios studijos neverta laikyti stacionaro plėtros vystymo, vizijos ir ateities kūrimo iki 2050 metų studija. Ji neatitinka paties pavadinimo. Mes kalbame apie klaipėdiečių pinigus ir nemanau, kad jie turėtų būti išleidžiami tokiai galimybių studijai, kuri nuguls į stalčių ir neturi jokios naudos ateičiai“, – sakė A. Vaitkus.
Tačiau uostamiesčio meras paprieštaravo ir tikino, jog studija nėra bevertė, o turėtų būti pristatyta Sveikatos ir socialinių reikalų komitete.
„Būtų galima pakviesti ir kitų komitetų narius ir ten labai detaliai, dalyvaujant specialistams, analizuoti, ieškant perlų tuose pelenuose. Ten sutelktas kritinis potencialas, kuris domisi, nagrinėja ir analizuoja“, – pasiūlė V. Grubliauskas.
