Kovo 30 d. buvo pristatyti galutiniai studijos rezultatai. O prieš tai vyko keli vieši jos pristatymai, kūrybinės sesijos, kurių metu siekta suvokti Danės krantinės Šiauriniame rage (nuo Pilies tilto iki Senosios perkėlos) sutvarkymo problematiką, skirtingus interesus, lūkesčius, poreikius ir kt.
Pasak K. Macijausko, visi klaipėdiečiai į kosminį laivą sukrovė jiems reikalingus daiktus, o ar laivas pakils, – bus matyti ateityje.
Studijos rengėjai pasidžiaugė, kad aršios takoskyros tarp skirtingų interesų grupių, kurios toje teritorijoje vykdo veiklą, nėra. Tik miesto bendruomenės pageidavo, kad nebūtų teikiama pirmenybė žvejams verslininkams, kad daugiau dėmesio būtų skiriama pramoginiams laiveliams.
Studiją parengė VšĮ „Idėjos miestui“(vadovė – Inga Urbonaitė-Vadoklienė) kartu su urbanistų MB „Bauland“ (direktorius – Donatas Baltrušaitis). Ji bus perduota Architektų sąjungai ir Savivaldybei. Pastaroji studijos pagrindu formuos viešojo architektūrinio konkurso užduotį ir programą.
Studijos rengimą inicijavo UAB „Memelio miestas“. Ją Savivaldybė įpareigojo organizuoti Danės upės krantinės teritorijos tarp Naujosios Uosto g. ir Kuršių marių architektūrinį konkursą. Techninis teritorijos sutvarkymo projektas bus įgyvendinimas Savivaldybės biudžeto lėšomis.
Pati krantinė nebus rekonstruojama
Nors tai tik galimybių studija, o ne projektas, diskusijose buvo užduodami klausimai, tarsi jau būtų parengtas techninis projektas. Architektas Romas Gailius domėjosi, ar pati krantinė, kuri per kiekvieną rekonstrukciją vis buvo platinama, bus keičiama ir šį kartą. Pasak K. Macijausko, pati krantinė nebus rekonstruojama.
Į architekto klausimą, ar Senojoje perkėloje liks tie „gardai“, I. Urbonaitė-Vadoklienė atsakė, kad AB „Smiltynės perkėla“ atstovai aktyviai dalyvavo diskusijose ir yra pasirengę pagerinti sąlygas savo terminale.
Senamiesčio seniūnaitis Renaldas Kulikauskas pastebėjo, kad dabar, kai sutvarkytas Danės skveras ir bus tvarkomas Šiaurinio rago skveras, važiuojant dviračiu atsiras kakliukas iš gatvės pusės priešais meriją – ten sunku pravažiuoti. Pasak K. Macijausko, Savivaldybė nėra pajėgi iš karto įgyvendinti visų projektų.
Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas Mindaugas Rimeikis atkreipė dėmesį į tai, kad būsimas tiltas, jungsiantis teritoriją su piliaviete, neturi trukdyti laivybai. Juk ir burlaivį „Meridianas“ kada nors vėl teks buksyruoti į bendrovę „Klaipėdos laivų remontas“. Jam atsakyta, kad apie tai pagalvota.
Žaliasis plotas
Pasak D. Baltrušaičio, dabar mažosios architektūros elementai teritorijoje išmėtyti be sistemos, juos reikėtų integruoti į visą kontekstą. Be to, jie, kaip ir kai kurie želdiniai, jau yra moraliai pasenę.
Siūloma sutvarkyti želdynus ir atkurti tuopų ir klevų alėją, kuri yra buvusi anksčiau. „Bauland“ direktoriaus teigimu, iš dabartinių medžių tik kelių būklė yra bloga. Rekomenduojama daryti didesnį žaliąjį plotą nei numatyta teritorijos detaliajame plane, t. y. daugiau nei 20 proc.
Žmonės baiminasi, kad vėl visas plotas bus nuklotas trinkelėmis. Kiek turi būti minkštųjų dangų, o kiek kietųjų, pasak D. Baltrušaičio, turi būti sprendžiama pagal tai, kam skirta zona. Jeigu ji pėsčiųjų tranzitinė, pavyzdžiui, ja keliaujama į keltą, vadinasi, ji turi būti kieta. Jeigu tai poilsio zona su želdynais, danga gali būti minkšta.
Studijos rengėjų manymu, reikėtų atkreipti dėmesį į rekreacinį ryšį su vandeniu. Beje, dabartinė krantinė per aukšta. Nepatogu įlipti į laivelius ir išlipti, iškrauti žuvis. Suoliukai pastatyti taip, kad žmonės būtų nusisukę nuo vandens. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį į nusileidimų prie vandens zoną.
Siūloma atskirti transporto priemonių srautus. Kadangi kas penktas žmogus į šią teritoriją atvažiuoja dviračiu, rekomenduojama daugiau dėmesio skirti jų infrastruktūrai. Motorinių transporto priemonių eismą siūloma uždrausti, leisti važiuoti tik specialiajam transportui. Reikėtų numatyti vietą žmonių, turinčių negalią, automobiliams.
Iš įvairių gerosios praktikos pavyzdžių užsienio uostuose, D. Baltrušaičio manymu, artimiausia Klaipėdai būtų krantinė Gdanske Lenkijoje, kurioje yra pakeliamasis pėsčiųjų tiltas.
Studijos rengėjų siūlymai
Ši naujamiestyje esanti teritorija – Klaipėdos miesto vartai į vidaus ir išorės vandenis, labai svarbi uostamiesčiui, tad jai studijos rengėjai rekomenduoja skirti ypatingą dėmesį. Joje siūloma atskirti kelias funkcines zonas. Centrinė jos ašis – Šiaurinio rago skveras. Jame rekomenduojama kurti rekreacinę zoną. Manoma, jog reikėtų daryti atskirą Senosios perkėlos terminalo zoną.
Nors buvusio ankstesnių laikų istorinio užstatymo atkurti neįmanoma, rekomenduojama tą ribą, kaip ir kitus istorinius ženklus, kaip nors pažymėti. Saugomų paveldosaugos objektų nėra, bet yra turinčiųjų vertingųjų savybių, į tai reikėtų atkreipti dėmesį.
Viešųjų erdvių sistema toje teritorijoje turėtų susijungti su miesto ir krantinės erdvėmis. Pasak D. Baltrušaičio, turi būti gerinamas susisiekimas tarp viešųjų erdvių.
Planuojama pėsčiųjų ir dviratininkų tako jungtis su kitu krantu, t. y. su piliaviete. Kitaip sakant, siūloma statyti tiltą. Tačiau koks jis bus, ar pakeliamas, ar pasukamas, ar koks kitoks, tai jau spręstų projektą rengsiantys architektai. Studijos rengėjai rekomenduoja jungtį, kuri padėtų atskirti žmonių srautus.
Danės upės krantinė ir Uosto kišenės krantinė (Memelio mieste) irgi turėtų derėti. Jos turi turėti charakterį, jūrinių akcentų, kurie primintų, kad Klaipėda yra uostas.
Beje, be visų kitų dalykų, ši teritorija turi būti apsaugota nuo potvynių, nes patenka į jų zoną.
Žmonės nori daugiau kavinių, maisto paviljonų. Dabar jie yra išmėtyti padrikai. Turėtų būti sutvarkyta komercinių veiklų zona.
Projektas prie dvokiančios upės
Gal ir nepataikyta į temą, bet labai įdomiai nuskambėjo ekologės Dalios Žukienės klausimas – ar pasitvirtins puikus būsimas projektas prie dvokiančio vandens telkinio? Jos teigimu, Danės upė šiuo metu yra labai užteršta, o pastaruoju metu joje vis išliejami naftos produktai. Užterštos ir Kuršių marios.
O miestas prie šių vandens telkinių planuoja įgyvendinti gražų projektą, sutvarkyti dar vieną teritoriją. „Bet kas norės sėdėti ant suoliuko prie dvokiančios upės?“ – klausia ekologė, mat pristatomoje studijoje apie tai nebuvo užsiminta.
I. Urbonaitė-Vadoklienė paaiškino, kad parengta architektūrinė-urbanistinė Danės upės krantinės-Šiaurės rago skvero galimybių studija. Užduotyje nebuvo nurodymo išanalizuoti taršos aspektus. Pasak jos, galbūt, jeigu bus įgyvendintas minėtas projektas, bus atkreiptas dėmesys ir į tai
. Jai pritarė ir Savivaldybei diskusijose atstovavęs, pasak jo paties, savavališkai, neturėdamas įgaliojimo, K. Macijauskas. Anot jo, gal tada, kai žmonės sėdėdami ant suoliuko krantinėje pajus smarvę, kurios dabar prabėgdami nejaučia, bus sprendžiamas ir šis klausimas.
