„Bet tai nebuvo pats blogiausias “Margirio„ laimikio likimas. Juokavome, kad buvo surengta puota banginiams. Tačiau, žinoma, tokie atvejai neturėtų kartotis“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja Eglė Radaitytė.
Pasak E. Radaitytės, žvejybos priežiūra tiek tolimuosiuose žvejybos rajonuose, tiek ir Baltijos jūroje ir per pandemiją nebuvo niekur dingusi.
Fizinė okeaninės žvejybos kontrolė buvo kiek apribota pandemijos metu, tačiau tai nereiškia, kad priežiūra apskritai buvo nutrūkusi. „Ateina laikas, kai mūsų pajėgos turi grįžti į tam tikrus vandenis, kuriuose vykdoma žvejyba. Pirmiausia tai Europos Sąjungos (ES) vakarų vandenys, kuriuose šiais metais kilo tam tikrų iššūkių“, – teigė ji.
Dalyvauta dviejose misijose
Pernai Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus pareigūnai dalyvavo dviejose jungtinėse misijose jūroje. Viena iš jų buvo Šiaurės rytų Atlante, NEAFC reguliuojamoje teritorijoje, o kita – ES vakarų vandenyse. Pasak minėto skyriaus vedėjos, priežiūros veikla jiems buvo iššūkis, nes visa žvejyba Europos vakarų vandenyse visa apimtimi mums nėra gerai pažįstama, tad reikėjo pasistengti ir išmokti tam tikrų dalykų. Žvejyba tuose vandenyse yra labai įvairi, susirenka įvairiausių žvejybos tipų laivų ir jų ten būna tiršta. Todėl vykdoma ir atitinkama jų priežiūra.
Jungtinė misija buvo vykdoma Europos žuvininkystės kontrolės agentūros išnuomotu laivu „Aegis“, Lietuvos atstovai dirbo kartu su Airijos inspektoriais. Buvo patikrinta 15 ES laivų. Pažeidimų nerasta.
Lietuva šiuo metu nevykdo žvejybos veiklos Europos vandenyse, tačiau intensyvi žvejyba tame rajone yra nenutrūkstama. Daugiausia ten žuvis gaudo Prancūzijos, Ispanijos, Airijos laivai. Žvejojama tiek tų šalių ekonominėse zonose, tiek už jų ribų.
Suplyšo tralas
Su Lietuvos vėliava plaukioja antras pagal dydį pasaulyje žvejybos laivas „Margiris“. Jam šiemet vasario pradžioje žvejojant Atlanto vandenyne Prancūzijos vandenyse suplyšo tralas ir, įvairių šaltinių teigimu, paskui laivą nusidriekė apie 100 tūkst. negyvų žuvų – žydrųjų merlangų – šleifas. Tai menkių porūšio žuvys, naudojamos masinėje žuvų pirštelių, žuvų taukų bei patiekalų iš žuvų gamyboje. Pasak E. Radaitytės, jie neturi didelės komercinės vertės, palyginti su kitomis žuvimis, tokiomis kaip tuninės arba jūriniai ešeriai, menkės.
Žuvininkystės tarnybos atstovės teigimu, „Margiris“ nėra vienintelis laivas, patyręs tokį incidentą.
Taip yra nutikę ir olandų laivui. „Tokių incidentų pasitaiko. Natūralu, kad turi būti tam tikra bendra praktika, kaip reikėtų vengti tokių atvejų. Šiuo metu ji dar tik rengiama. Išsamiai įvykio komentuoti negaliu, nes dar tebevyksta tyrimas. Nagrinėjame, kodėl taip nutiko, kaip būtų galima išvengti tokių incidentų ateityje. Rizikos analizė ir vertinimas yra viena iš mūsų darbo sričių“, – aiškino Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Puota banginiams
E. Radaitytės teigimu, ES taisyklės neleidžia kai kurių gaudomų žuvų nepargabenti į krantą, t. y. ES teisės aktai žvejoti leidžia, tačiau pamesti žuvų – ne. Blogai tai, kad teisės aktai nenumato kitų dalykų, kurie gali daryti įtaką žvejybai. „Pateiksiu tokį palyginimą. Pasistatei namą, bet ant jo negali nei medis užvirsti, nei gaisras kilti jame, nei jis nugriūti ir pan.“, – sakė ji.
ES politika – siekti, kad visos iš vandens ištrauktos žuvys tarnautų geram tikslui – pirmiausia žmonių maistui. „Pamesta laimikio dalis buvo maistas kitoms žuvims, žinduoliams ir paukščiams, bet ne žmonėms. Vis dėlto taip neturėtų būti. Vienas iš pagrindinių bendrosios žuvininkystės politikos principų – visoje ES turėtų būti vienodai vertinamas reikalavimų įgyvendinimas. Pasibaigus “Margirio„ incidento tyrimui bus padarytos ir pateiktos tam tikros išvados“, – teigė Žuvininkystės tarnybos atstovė.
EK susirūpinusi
Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėjos teigimu, ūkio subjektas, kuriam priklauso laivas „Margiris“, pats pranešė apie incidentą, bendradarbiavo su institucijomis, teikė visą reikiamą informaciją. Jam kol kas neturima jokių pretenzijų. „Bet ne visai viskas nuo mūsų priklauso. Kadangi tai nutiko Prancūzijos vandenyse, tad dalis veiksmų yra jos inspektorių rankose.
Įvykis plačiai nuskambėjo per visą pasaulį. Apie jį labai daug rašė Prancūzijos spauda. Nieko nepadarysi. Laivas nemažas, atkreipia į save dėmesį. Praeityje laivo į savo vandenis nepriėmė Australija. Bet dabar ūkio subjektas, kuriam priklauso laivas, jo darbuotojai stengiasi laikytis visų nustatytų reikalavimų“, – teigė E. Radaitytė.
Vis dėlto Europos Komisija (EK) yra susirūpinusi pastarojo laikotarpio žvejybos įvykiais.
Olandijoje atlikta jungtinė Nyderlandų ir Lietuvos inspekcija, tikrintas „Margirio“ sugautų žuvų iškrovimas dalyvaujant ir EK atstovams. Ateityje vis dar laukia daug diskusijų.
Šiuo metu laivas „Margiris“ žvejybos Prancūzijos vandenyse nevykdo, žvejoja kituose tolimuosiuose vandenyse.
Karas palietė ir žuvininkystės sektorių
„Kai prasidėjo karas Ukrainoje, sveiku protu suvoki, kad geopolitiniai įvykiai gali nublokšti į šoną iškilusius rūpesčius, kad netrukus gali tekti persiorientuoti į visai kitus dalykus.
Karas žuvininkystės sektorių palietė tuo aspektu, kad žvejybos laivuose dirba nemažai Ukrainos piliečių. Ūkio subjektai turėjo organizuoti pagalbą savo darbuotojams. Manau, jie padarė viską, kas nuo jų priklauso.
Žuvininkystės tarnyba taip pat ieško būdų, kaip galėtų padėti susiklosčiusioje situacijoje. Direktorius priėmė sprendimą, kad regioninių padalinių patalpos, kurios gali būti atlaisvintos, esant poreikiui būtų užleidžiamos pabėgėliams iš Ukrainos“, – pasakojo Žuvininkystės tarnybos atstovė.
Valdymo organizacijose – agresoriaus atstovai
Šiemet žuvininkystės inspektorių veikla, galima sakyti, dar tik prasideda. Ūkio subjektų veikla tikrinama remiantis nacionalinėmis ir regioninėmis rizikos analizėmis. Vykdomi Žuvininkystės tarnybos tinklalapyje paskelbti planiniai patikrinimai. Pasak E. Radaitytės, didžiosios misijos užsienyje dar laukia ateityje.
„Tikimės, kad šie metai bus kur kas atviresni. Baltijos jūros inspektoriai šiemet jau turėjo porą misijų jūroje, o mes į tolimąsias misijas dažniausiai vykstame vasarą ar rudenį, kai suintensyvėja vykdoma žvejybos veikla“, – sakė Žvejybos stebėsenos ir kontrolės skyriaus vedėja.
Tradiciniai rajonai, į kuriuos vyksta Lietuvos inspektoriai, – Šiaurės vakarų ir Šiaurės rytų Atlantas. Iššūkių dabar kelia geopolitinė situacija.
Žuvininkystės valdymo organizacijose yra ir agresoriaus atstovų. Daugelis organizacijų yra sutrikusios ir nežino, kaip vienu ar kitu atveju reikėtų elgtis.
Pavyzdžiui, jau dabar Šiaurės Ramiojo vandenyno žuvininkystės komisijos metinis susitikimas yra atšauktas todėl, kad jai laikinai pirmininkauja agresoriaus – Rusijos atstovas.
Šiaurės rytų Atlanto žuvininkystės komisijos kontrolės komiteto posėdis irgi yra nukeltas neribotam laikui. Nežinoma, kaip elgtis, nes yra trečios susitariančios šalys, tarp kurių yra Rusija ir kitos šalys, tęsiančios bendradarbiavimą su agresoriumi.
Marokas pažėrė iššūkių
Lietuvos laivų, žvejojančių tolimuosiuose rajonuose, skaičius nesumažėjo. Jų yra šeši. Pasak Žuvininkystės tarnybos atstovės, visada yra galimybė apsikeisti žvejybos galimybėmis, tai numato ES teisės aktai. Lietuva tuo naudojasi ir gauna tam tikrų papildomų žvejybos galimybių savo laivynui.
„Mes savo laivus prižiūrime, jie vykdo veiklą kaip ir anksčiau. Marokas kelia iššūkių. Štai šiemet šalis nusprendė sumažinti kvotas maždaug 6 procentais“, – pasakojo E. Radaitytė.
Jos teigimu, šiuo metu aktyvi žvejyba vyksta Mauritanijos zonoje.
Pirmą pusmetį Lietuvos laivai daugiau žvejoja Mauritanijoje nei Maroke. Į jo vandenis jie, ko gero, jeigu viskas bus gerai, grįš liepą, rugpjūtį. „Marokas truputį spaudžia keldamas tam tikras sąlygas. Nežinau, su kuo tai yra susiję, kas ten daro kokią įtaką“, – sakė Žuvininkystės tarnybos atstovė. 2021-ieji tolimųjų regionų žvejybai nebuvo patys prasčiausi, 2020-ieji buvo prastesni.
Pernai buvo išlaikytas maždaug 2019-ųjų metų lygis – sugauta 82 tūkst. tonų žuvų, ketvirtadalis jų Maroko zonoje. Tad Lietuvos žvejams svarbu, kas vyksta šioje šalyje. Tačiau pernai nepasiektas 2014-ųjų, kurie buvo gana įspūdingi, lygis: sugauta apie 85 tūkst. tonų įvairių žuvų.
Pasak Žuvininkystės tarnybos atstovės, tai sąlygoja įvarūs faktoriai ir, matyt, žuvų išteklių būklė dar nėra taip atsistačiusi, kad galėtume pasidžiaugti tokio dydžio laimikiais.
Krevetės NAFO zonoje nežvejojamos
Krevetes NEAFC (Šiaurės rytų Atlanto žuvininkystės komisija) zonoje Lietuvos laivai gaudo, ten ypač reikšmingų pokyčių nėra. O Šiaurės vakarų Atlanto (NAFO) zonoje šiemet jų žvejoti ir vėl negalima. Pernai buvo pranešta apie atnaujintą žvejybos draudimą.
Šiemet balandžio pabaigoje vyks mokslininkų pasitarimas, kuriame bus apžvelgti krevečių ištekliai. Turėtų paaiškėti, ar bus galimybė žvejoti kitais metais, ar ne. Pasak E. Radaitytės, mažai tikėtina, kad situacija pasikeitė per metus.
Situacija JK vandenyse stabilizavosi
Kitas žūklės rajonas, kur mūsų laivai pastaruoju metu sugaudavo daugiausia žuvų, yra Jungtinės Karalystės (JK) vandenys. 2020 metų sausio pabaigoje JK išstojo iš ES. Dabar JK – trečioji šalis, su kuria ES derina savo interesus.
„Aktyviai dirbama šiais klausimais ir toliau, nes reikia pasiruošti 2026 metams, kai dabartinis susitarimas praras savo galią ir reikės susiderėti, kaip vyks žvejyba tiek ES, tiek Jungtinės Karalystės vandenyse. Abiejų pusių žvejai žuvis gaudo vieni pas kitus. Ieškoma tam tikrų bendradarbiavimo taškų“, – teigė E. Radaitytė.
Situacija, palyginti su ta, kuri buvo iš karto tuojau po „Brexit“ paskelbimo, pasak Žuvininkystės tarnybos atstovės, jau stabilizavosi, yra palengvėjusi. Nuolatiniai priežiūros veiklos posėdžiai tapo retesni – iki karto per mėnesį. Anksčiau jie vykdavo du kartus arba kartą per savaitę. Anot E. Radaitytės, iššūkių yra ir jų visą laiką bus, bet tam tikros įtampos jau atslūgo, einama prie to, kad ir viena, ir kita pusė elgiasi išmintingiau. Anksčiau visko pasitaikydavo, įvairių grasinimų, net gąsdinimų išsikviesti karinių jūrų pajėgų laivus.
