Didžiulė įvairovė
Plytų su firminiais įspaudais galima aptikti pačiose įvairiausiose Klaipėdos vietose, tik reikia būti akyliems. Antai 1887-1888 m. miesto valdžios statyto apskrities ligoninės pastatų komplekso Kūlių Vartų g. 14 pietrytiniame fasade raudonuoja plytos su įrašais „JANISCHKEN“. Tai – Joniškės dvaro plytinės prekės ženklas.
E. Bacevičiaus žiniomis, galimai seniausias plytos įspaudas aptiktas 2014 m. Klaipėdoje, Žvejų gatvėje, buvusiame XX a. pr.silkių rūšiavimo sandėlio lovyje. Ant degintų raudonos spalvos terakotos molio plytų buvo įspaudai „W.&L. Memel“. Spėjama, kad jos gali būti iš iki 1814 m. plytas gaminusios Mėmelio pirklio Wilhelmo Wachseno plytinės.
Nemažai signetinių plytų rasta Kopgalyje, XIX a. antros pusės Prūsijos karinio paveldo Nerijos forto gynybiniame griovyje: „F.F. MEMEL“ (H. F. Feinholtzo plytinė), „M. ZIMMAU“ (buv. Wehlau apskritis), „Gr. Nuhr 4“ ir „Gr. Nuhr 5“bei kt.
Žymiajame Friedricho pasaže Tiltų g. 26A abiejose jo pusėse esančių namų sienose puikuojasi „Götzhöfen“ (Gedminų dvaro plytinių produktas) plytų įspaudai. Kepėjų g. atidengtas sienos fragmentas su plytomis, turinčiomis įspaustas raides „CK“ (spėjama, plytinė buvo Klaipėdoje). Sendvario (Mokyklos g. 33) ūkinio pastato plytose matyti mįslingi „2 V.P.“ įspaudai.
Miesto teritorijoje buvo rasta ar tebėra plytų ir su ženklinimais „E“, „W“, „FWL“, „T. KLÜHN“, „TAURLAUKEN“, „CADINEN“, „ROCHOV“, „NEUENDORF“, „W. Kech. Kratzwick“, „Garbienincken“ ir kt. Kai kuriuos įspaudus pavyksta iššifruoti, o kiti bent kol kas lieka mįsle ir laukia tyrinėtojų dėmesio.
Be kita ko, plytos iš tolimesnių vietovių, šalių į Klaipėdą atkeliaudavo laivais tokiu būdu nušaunant du zuikius. Šią statybinę medžiagą naudojo vietoje balasto, o atplaukus į uostą jas parduodavo. Taip senamiestyje atsirado nemažai pastatų su sienomis, išmūrytomis vadinamosiosmis olandiškomis plytomis (Didžiojoje Vandens g. esančio Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus fasadas, Aukštosios g. namai ir kt.).
Apie XV-XIX a. Klaipėdos statybinę keramiką išsamų mokslinį straipsnį 1979 m. publikavęs Klaipėdos universiteto prof. Vladas Žulkus „Vakarų ekspresui“ teigė, jog signetinių plytų paieškos mieste bei bandymai iššifruoti įspaudus yra labai įdomus ir prasmingas darbas.
„Ši tema yra nepakankamai ištyrinėta, todėl atradėjais gali tapti ir entuziastai. Plytos su firminiais įspaudais – be jokios abejonės, yra labai vertingos mūsų miesto istorijai, ypač – jo prekybiniams ryšiams, laivybos istorijai sužinoti. Kai kada duomenys būna unikalūs ir niekur nepažymėti rašytiniuose šaltiniuose. O plytų su įspaudais gausa tvoroje Titnago gatvelėje tikrai yra naujas atradimas, ją reikėtų išsaugoti ir galbūt išnaudoti pažintiniam turizmui“, – svarstė akademikas.
Unikalių plytų iš viso pasaulio privatų muziejuką Panevėžyje yra įkūręs Jonas Pundzius, o Rusijoje, Sankt Peterburge, veikia valstybinis Plytų istorijos muziejus, turintis per 700 išskirtinių eksponatų.
Deniso NIKITENKOS nuotr.
Bus daugiau.
