Naujos krantinės ilgis siekia daugiau kaip 235 metrus. Suprantama, ji yra pritaikyta maksimaliam 17 metrų gyliui, kuris planuojamas Klaipėdos uoste. Dabar KN vienu metu galės priimti ne du laivus kaip anksčiau, o tris.
Šio projekto vertė, įskaitant ir modernią įrangą krantinėje, – daugiau kaip 27,2 mln. eurų. Į jį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija investavo daugiau kaip 25 mln. eurų. Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Algio Latako, jeigu šiuo metu būtų buvę pradėti šios krantinės rekonstrukcijos darbai, tai projektas, ko gero, būtų kainavęs dvigubai daugiau.
Krantinė buvo rekonstruojama šiek tiek ilgiau nei dvejus metus. Anot Uosto direkcijos vadovo, šia naujai sukurta infrastruktūra bus galima naudotis 50 metų ir uždirbti pinigų.
A. Latakas sakė, kad pirmas kastuvas šioje vietoje, kur dabar yra 1-oji krantinė, buvo įbestas 1884 metais, kai, statant šiaurinį bangolaužį, buvo įrengta atraminė sienutė, kurią vykdydami darbus aptiko rangovai. Anot jo, tada niekas negalėjo pagalvoti, kad 2022 metais šioje vietoje atsiras toks 7 tūkst. kvadratinių metrų „aerodromas“, skirtas ne lėktuvams, o laivams.
Kol kas pabaigtas tik pirmasis darbų etapas. Ateityje, įgyvendinus projekto II etapą, bus sudarytos galimybės Klaipėdos uoste priimti tanklaivius, kurių vandentalpa siekia 200 tūkst. tonų. Pasak KN Dariaus Šilenskio, kitos „Klaipėdos naftos“ krantinės yra vienos seniausių Klaipėdos uoste, statytos, ko gero, 1956-1957 metais. Reikia tikėtis, kad ir joms ateis eilė modernizuotis.
Kraunamas ukrainietiškas etanolis
KN investavo į suprastruktūrą apie 2 mln. eurų. Ji įsigijo pažangiausią naftos produktų krovos įrangą Baltijos jūros regione. Ja galima vienu metu į vieną tanklaivį krauti iki šešių skirtingų rūšių produktų.
Naujoje krantinėje iš karto dėmesį patraukia Norvegijos kompanijos pagamintas jūrų krovos įrenginys, kokio nėra visame Baltijos baseine, kainavęs 1,5 mln. eurų. D. Šilenskis pasidžiaugė, kad beveik visi pirmieji tanklaiviai, kurie buvo aptarnauti prie pirmos krantinės, krovė biokurą, t. y. atsinaujinantį kurą, kuris naudojamas maišant su įprastu benzinu arba dyzelinu.
„Baisių įvykių Ukrainoje metu mes šioje krantinėje vis dar tęsiame ukrainietiškos kilmės etanolio krovą. Tai rodo, kad šios šalies ekonomika nesustojo. Tikiuosi ir linkiu jai laikytis. O “Klaipėdos naftos„ infrastruktūra, kad ir kas atsitiktų, veiktų kaip mūsų vieninteliai vartai užsitikrinant energetinį saugumą ir naftos produktų srityje“, – teigė D. Šilenskis.
VADOVAI. Krantinės šeimininkas KN generalinis direktorius Darius Šilenskis (kairėje) ir Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas dėkojo visiems, prisidėjusiems prie šio projekto įgyvendinimo. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
Rangovai patyrė iššūkių
Techninį 1-osios krantinės rekonstrukcijos projektą parengė UAB „Vilniaus hidroprojektas“, darbo projektą – bendrovė „Sweco Lietuva“. Statybos darbus atliko konkursą laimėję rangovai – UAB „Tilsta“ ir UAB „Fegda“.
A. Latakas prisiminė 2021 metų pabaigą, kai krantinės rekonstrukcija ėjo į pabaigą ir šiame objekte buvo privaryta tiek traktorių, kranų, kad sunku buvo patikėti, jog Lietuvoje apskritai viename objekte gali būti tiek traktorių.
Šiam projektui įgyvendinti buvo skirta 655 dienos. Pernai, baigiantis metams, siautė audros, tad statybininkams teko bėgti nuo 5 metrų aukščio bangų. Jiems teko dirbti gana sudėtingomis sąlygomis, tad prireikė 200 dienų daugiau.
„Tilstos“ generalinis direktorius Gediminas Gribulis teigė, kad iššūkių buvo įvairiausių: tai ir gamtos sąlygos, ir radiniai. Rangovai rado 20 kub. metrų akmenį, buvusį po krantine, kurį reikėjo ištraukti iš 18 metrų gylio. Jie rado ir senąją sienutę.
ĮRANGA. Rekonstruotoje „Klaipėdos naftos“ 1-ojoje krantinėje. Vitos JUREVIČIENĖS nuotr.
