„Vilties miesto“ siela brolis Benediktas šalia pranciškonų vienuolyno globoja ir VšĮ „Elgesio sprendimai“ rengiamą vasaros stovyklą bei kitas veiklas, skirtas kitaip į juos supantį pasaulį žvelgiantiems vaikams.
„Autizmas yra mūsų didelio pasaulio dalis, tai nėra kokia nors atitrūkusi jo dalis ar atskiras pasaulis. Dėl to labai džiaugiuosi iniciatyva organizuoti renginį, skirtą Tarptautinei autizmo dienai paminėti.
Po kelerių metų bendravimo su autistiškais vaikais supratau, kad autistiški vaikai nejaučia jokio diskomforto, nepatogumo būti autistais mūsų visuomenėje.
Bėda yra visuomenė, kuri atgręžia autistams nugarą.
Reikia gydyti visuomenę, o ne autistiškus vaikus, nes autizmas nėra liga, kurią reikėtų gydyti. Dėl to labai vertinu iniciatyvą rengti tokį renginį ir perduoti žinią klaipėdiečiams ir Lietuvai“, – kalbėjo brolis Benediktas.
Jo nuomone, autistiški vaikai suteikia galimybę kitaip pažiūrėti į pasaulį, į žmogų, aplinką.
„Mūsų bažnytėlėje lankosi vienas jaunuolis, kuris man ne per seniausiai pasakė įspūdingą frazę: “Kiti sako, kad aš esu autistas, o bažnytėlėje Dievas man sako, kad aš esu tobulas.„ Tai taip gražu. Autistiški vaikai iš tiesų yra tobuli. Poetiškai kalbant, autistiški vaikai man yra kaip paukščiai mūsų padangėje – leiskime jiems skraidyti.
Šia žinute būtina dalintis, būtina kviesti į šventę, kad žmonės matytų, jog mes esame viena visuomenė“, – mintimis dalijosi vienuolis.
„Reikia nusilenkti VšĮ “Elgesio sprendimai„ vadovei Ritai Karvelienei ir “Vakarų ekspreso„ vykdomajai direktorei Loretai Latakienei, kurios jau kelerius metus organizuoja savanorystę autistiškų vaikų vasaros stovykloje. Mūsų vienuolyno prieigose rengiamos stovyklos yra be galo vertingos.
Tikiu, kad, praėjus dešimčiai ar daugiau metų, jos ir toliau vyks bei apie tai bus kalbama. Žmonės, kurie prie to prisideda, yra žmonės iš didžiosios raidės“, – džiaugėsi brolis Benediktas.
Turime būti solidarūs
Prie šventės organizavimo prisidedančios įmonės „Trys karaliai“ vadovas, renginių vedėjas Remigijus Žiogas teigė, kad tokie renginiai reikalingi, nes negali būti socialinės atskirties tarp vaikų.
„Vaikai visi yra vienodi, nesvarbu, ar turi kokį nors sutrikimą, nesvarbu, kokia jų odos spalva ar dar kas nors. Neturime jų niekaip atskirti – autizmo spektro sutrikimų turintys vaikai turi jaustis lygiaverčiai su kitais.
Mes turime būti solidarūs. Esame per mažas miestas, per maža bendruomenė, kad joje nebūtume solidarūs.
Turime būti kartu. Įvykiai Ukrainoje sustiprino mūsų solidarumą karo atveju, o tokie dalykai kaip penktadienį vyksianti šventė yra bendruomenės stiprinimo renginys, todėl kviečiu klaipėdiečius dalyvauti“, – ragino R. Žiogas.
Žinomo klaipėdiečio teigimu, autistiški vaikai yra daug atviresni, smalsūs, turi mažiau baimių ir daugiau drąsos, nebijo saviraiškos.
„Išgirdę žodį autizmas daugelis, su tuo dar nesusidūrę, bijo, nesupranta, kas tai yra. Baimė atsiranda iš nežinojimo, pavyzdžiui, kai matome žmogų neįgaliojo vežimėlyje ar žmogų, turintį Dauno sindromą. Nežinome, kaip elgtis. Būna, kad nerimauja ir tėvai, kai sužino, kad jų vaiko klasėje yra autistiškas vaikas, klausia, ką daryti. Nieko nedaryti, gyventi toliau.
Aš pats esu trijų vaikų tėvas ir noriu, kad jie suprastų, kuo autistiški vaikai yra kitokie, bet nejaustų baimės, nežinojimo, kaip elgtis tam tikrose situacijose. Tokie renginiai ir akcijos padeda ne tik sklaidyti visas baimes, bet ir stiprinti mūsų nedidelę Klaipėdos bendruomenę“, – įsitikinęs R. Žiogas.
Panašiai mąsto ir nuolat prie veiklų autistiškiems vaikams prisidedančių atsakingų verslų vadovai.
Restobaro „Tabu“ ir kavinės „Raketa“ vadovė Aistė Stasiulienė atviravo, kad dar studijuodama turėjo mintį rengti edukacines veiklas autizmo spektro sutrikimų turintiems vaikams.
„Kodėl? Gal dėl to, kad yra keistas požiūris, jog autistai nieko negali.
Mano nuomone, jie daug ką gali, kartais tik reikia į viską pažiūrėti paprasčiau ir juos pažinti.
Tai visiškai normalūs žmonės, nors ir turi specifinių poreikių. Juos reikia įtraukti į gyvenimą, jie turi būti mūsų visuomenės dalis, dirbti, kurti, nebūti atskirti. Negalima nusisukti, nematyti, negirdėti“, – mintimis dalijosi A. Stasiulienė.
Klaipėdos baseino, dažnai dovanojančio vaikams pramogas vandenyje, vadovė Ieva Vaičiurgė taip pat ragina prisidėti prie autistiškų vaikų įtraukimo į visų mūsų gyvenimą.
„Tikiuosi, kad mūsų pavyzdys ir kitus užkrės daryti gerus darbus, nešti gerą žinią. Mums maži atrodantys dalykai, tiek finansiškai, tiek prisidedant laiko prasme, autistiškus vaikus auginantiems tėvams turi labai didelę reikšmę“, – sakė I. Vaičiurgė.
Ypač gabūs vaikai
Šventės akcentu taps unikalaus aitvaro, kurio plotis sieks apie 9 metrus, skrydis. Jame bus pavaizduotas mistinis angelas, kurį nupiešė mergaitė Ana, turinti autizmo spektro sutrikimą.
„Iš pradžių planavome ant aitvaro spausdinti katinuką, bet nepavyko jo atspausti dėl per mažos raiškos, ir simboliška, kad buvo atspausdintas angelas. Simboliška dėl to, kad piešinyje dominuoja mėlyna spalva, o angelo plaukai – gelsvos spalvos.
Tai spalvos, kurios dabar yra daug kur, nes palaikome brolišką Ukrainos tautą. Pasigrožėti angelu ir pasidžiaugti kviesime ir iš Ukrainos atvykusius vaikučius“, – pasakojo originalius aitvarus su autistiškų vaikų piešiniais jau kelerius metus kuriantis mokytojas iš Kelmės, VšĮ „Angelų sodai“ įkūrėjas ir vadovas Valdas Kančauskas.
Pašnekovas „Vakarų ekspresui“ sakė, kad piešinio autorė, kaip ir daugelis autizmo spektro sutrikimų turinčių žmonių, apdovanota ypatingu talentu.
„Kai kurie žmonės net sako, kad autizmas nėra negalia, o galia, kurios kiti žmonės galbūt neturi“, – sakė V. Kančauskas.
Mokytojas pabrėžė, kad daugelis autizmo spektro sutrikimą turinčių vaikų atsiskleidžia per meną, kūrybą. Pasak pašnekovo, daugelis jų tikrai galėtų ir toliau save realizuoti meno srityje, tačiau Lietuvoje, deja, nėra paruoštų programų bei padėdėjų autistams įgyti specialybę, pavyzdžiui, grafinio dizaino srityje. Tad daug talentų lieka neatskleisti iki galo.
Vis dėlto V. Kančauskas pasidžiaugė, kad visuomenės požiūris palengva keičiasi ir matomi ne vienerius metus besitęsiančios kovos už autistiškų vaikų lygybę rezultatai.
„Jie yra tokie pat mūsų visuomenės nariai, kaip kiekvienas iš mūsų. Dėl to ir darau tuos projektus, pasitelkdamas unikalius simbolius, piešinius, aitvarus, kurie išreiškia autistiškus žmones. Pradėjus rengti parodas, kuriose eksponuojami tie piešiniai, daug atėjusių žmonių netikėdavo, kad tuos darbus nupiešė vaikai, o ne aš.
Sakydavau, kad aš nesu toks gabus žmogus, jog galėčiau piešti tiek skirtingų stilių. Dabar jau tokio klausimo niekas nebeužduoda“, – pasakojo V. Kančauskas.
