„Sprendimas iš Europos taikos priemonės skirti Ukrainai 500 mln. eurų, iš kurių 450 mln. – letalinei ginkluotei, yra svarbus politinis žingsnis, tačiau tai tik pradžia. Europos Sąjungos įsitraukimas ir parama bus reikalinga ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris kovo 11 d. susitiko su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.
Ministras pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu ES turės tiek finansiškai, tiek ir praktiškai prisidėti prie Ukrainos gynybos stiprinimo. Pasak A. Anušausko, Lietuvos atstovai ES diskusijose nuolat kalba apie ilgalaikius ES įsipareigojimus Ukrainai saugumo ir gynybos srityje – tai yra esminis elementas siekiant, kad ES strateginiai interesai Rytų kaimynystėje būtų apsaugoti.
A. Anušauskas akcentavo, kad Lietuva ragina paremti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant kibernetinio saugumo iniciatyvas. Lietuvos vadovaujamos Europos Sąjungos nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) Kibernetinio greitojo reagavimo pareigos yra suaktyvintos – šiame projekte dalyvaujančios valstybės narės aktyviai ieško galimybių sustiprinti Ukrainos kibernetinį saugumą.
Ministras su V. Sinkevičiumi taip pat aptarė pačios ES saugumo stiprinimą didinant gynybos išlaidas tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Susitikimo metu diskutuota ir apie ES daugiametės finansinės programos peržiūrą bei didesnį finansavimą karinio mobilumo reikmėms, reikšmingą strateginių partnerių įsitraukimą į ES gynybos iniciatyvas ir įsigijimų gynybos srityje teisinį reguliavimą.
„Sprendimas iš Europos taikos priemonės skirti Ukrainai 500 mln. eurų, iš kurių 450 mln. – letalinei ginkluotei, yra svarbus politinis žingsnis, tačiau tai tik pradžia. Europos Sąjungos įsitraukimas ir parama bus reikalinga ne tik trumpuoju, bet ir ilguoju laikotarpiu“, – sakė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, kuris kovo 11 d. susitiko su Europos Komisijos nariu Virginijumi Sinkevičiumi.
Ministras pabrėžė, kad ilguoju laikotarpiu ES turės tiek finansiškai, tiek ir praktiškai prisidėti prie Ukrainos gynybos stiprinimo. Pasak A. Anušausko, Lietuvos atstovai ES diskusijose nuolat kalba apie ilgalaikius ES įsipareigojimus Ukrainai saugumo ir gynybos srityje – tai yra esminis elementas siekiant, kad ES strateginiai interesai Rytų kaimynystėje būtų apsaugoti.
A. Anušauskas akcentavo, kad Lietuva ragina paremti Ukrainą visomis įmanomomis priemonėmis, įskaitant kibernetinio saugumo iniciatyvas. Lietuvos vadovaujamos Europos Sąjungos nuolatinio struktūrinio bendradarbiavimo (PESCO) Kibernetinio greitojo reagavimo pareigos yra suaktyvintos – šiame projekte dalyvaujančios valstybės narės aktyviai ieško galimybių sustiprinti Ukrainos kibernetinį saugumą.
Ministras su V. Sinkevičiumi taip pat aptarė pačios ES saugumo stiprinimą didinant gynybos išlaidas tiek ES, tiek nacionaliniu lygiu. Susitikimo metu diskutuota ir apie ES daugiametės finansinės programos peržiūrą bei didesnį finansavimą karinio mobilumo reikmėms, reikšmingą strateginių partnerių įsitraukimą į ES gynybos iniciatyvas ir įsigijimų gynybos srityje teisinį reguliavimą.
