Akvaponikos sistema – tai technologija ir procesas, kai drauge auginamos žuvys ir augalai. Tai dviejų sistemų simbiozinis veikimas: augalai gyvena ir auga žuvų dėka, o žuvys – dalinai augalų dėka. Pasak mokslininkų, akvaponikos sistema garantuoja dviejų vertingų ir kokybiškų maisto produktų (tam tikrų žuvų ir daržovių) gavybą vienoje, daug ploto nereikalaujančioje, vietoje.
„Tai labai tvari, draugiška aplinkai sistema, nes nesusidaro atliekos, jos visos utilizuojamos. Žuvys išskiria azoto junginius, o nitrifikuojančios bakterijos paverčia juos augalams tinkamais nitratais. Augalai tuos nitratus absorbuoja per šaknis iš vandens ir taip auga. Taip pat reikalingų medžiagų augalai gauna ir iš žuvų nesuvartoto pašaro.
Yra paskaičiuota, kad šitaip vienam kilogramui žuvies užauginti reikalingas šimtas litrų vandens. Tuo tarpu recirkuliacinėse sistemose, kurios populiarios šiuo metu, reikia 400-500 litrų vandens. Taip pat tokioje sistemoje susidaro nuotekos, nes turi būti pašalinami susidarę azoto junginiai“, – sistemas palygino Klaipėdos universiteto akvakultūros specialistas Gintautas Narvilas.
Kvepia ir atrodo vienodai
Vienas iš ūkių, kuriuose vyksta eksperimentas, įsikūręs Klaipėdos rajone veikiančioje įmonėje „Noras LT“. Čia auginama gėlavandenė lašišinė žuvis – alpinė šalvis – ir įvairios daržovės.
Viena iš projekto vykdytojų, prof. dr. Asta Klimienė, pasakojo, kad idėja pabandyti „prisijaukinti“ akvaponiką, kilo žvelgiant į ekologinę ir ekonominę padėtį pasaulyje bei užsienyje vykdomus panašius projektus.
„Patyrėme savotiškų iššūkių, nes vienas dalykas yra teorija, o kitas dalykas yra praktika – žuvų ligos, augalų veislių, sėklų parinkimas ir kt. Bet jau atradome optimalų režimą, kuriame geriausiai auga žuvys ir kuriame geriausiai auga augalai. Kitas etapas bus jau gauti augalų derlių“, – pasakojo A. Klimienė.
Eksperimentinėje sistemoje jau pavyko sėkmingai užauginti mėtą, balzamiką, raudonėlį, salierą, porą, salotas, želia braškių krūmelis.
Nei kvapu, nei išvaizda eksperimentinis derlius nesiskiria nuo tų augalų, kurie užauginami dirvoje.
Tokios augimo sąlygos itin patinka salotoms – pasak A. Klimienės, jos vandenyje užauga greičiau nei dirvoje.
Laboratorijoje atlikti tyrimai parodė, kad augalai taip pat yra saugūs vartoti maistui – nitratų kiekis yra žemiau vidutinės normos.
A. Klimienė prasitarė, kad kita užduotis bus akvaponikos sistemoje užauginti aisbergo salotų.
Ir eršketai, ir upėtakiai
Tokių eksperimentinių ūkių Klaipėdos universitetas įrengė 10: Klaipėdos, Skuodo, Pakruojo, Šilutės, Kretingos rajonuose.
Profesorius Ramutis Klimas sakė, kad žuvims reikalingos tam tikros sąlygos, pavyzdžiui, Letukų kaime auginamoms alpinėms šalvims reikalingas šaltas ir itin švarus vanduo. Šioms žuvims palaikoma apie 12-14 laipsnių vandens temperatūra.
Kituose ūkiuose auginamos kitokios žuvys, pavyzdžiui, Skuodo rajone – vaivorykštiniai upėtakiai, kitur – eršketai, kurie mažiau lepūs. O vienas ūkis, pasak R. Klimo, nusprendė vienu metu akvaponikos sistemoje auginti dvi žuvų rūšis – eršketus ir alpines šalvis.
Profesoriaus teigimu, akvaponikos sistemose dar gali būti auginami afrikiniai ir europiniai šamai, lynai, paprastieji karpiai.
„Augimas iš tiesų yra neblogas. Prieš rudenį įleidome 600 gramų svorio žuvis, dabar jau yra tokių, kurios sveria pusantro kilogramo, vidurkis apie 1,2 kg. Augimo laikas – apie 5-6 mėnesiai. Maitiname specialiu kombinuotu pašaru, kuris sudėtyje turi nemažai baltymų“, – pasakojo R. Klimas.
Prie Klaipėdos universiteto projekto prisidėjusios UAB „Noras LT“ gamybos vadovas Karolis Dignaitis pasakojo, kad alpines šalvis bendrovė augina apie ketverius metus, o nuo 2020 metų pabaigos eksperimentuoja ir su augalais. Jis džiaugėsi, kad visos daržovės, kurias buvo nuspręsta auginti, puikiai augo ir derėjo.
UAB „Noras LT“ atstovas teigė, kad bendrovė svarsto galimybę plačiau pritaikyti akvaponikos sistemą savo veikloje.
Mokslininkų eksperimentas baigsis kitais metais. Jam pasibaigus tikimasi įvertinti ekonominius akvaponikos aspektus, privalumus bei trūkumus.
