Kovo pradžioje vidaus reikalų ministrės, klaipėdietės Agnės Bilotaitės viešai ištarti žodžiai, jog neverta kelti panikos, nes Lietuvoje yra pakankamas slėptuvių skaičius, pasitikėjimo nekelia ir kvepia pavojinga saviguoda.
Slėptuvių yra, bet jos – labiau seniai apleisti istoriniai mauzoliejai, nei saugūs laikini prieglobsčiai gyventojams.
Mūsų uostamiestis gali būti vienas iš pirmųjų atakuotų strateginių objektų šalyje, todėl Klaipėdos miesto taryba Savivaldybės administracijai nurodė sudaryti specialią darbo grupę, kuri iki balandžio 1-osios turės išanalizuoti civilinės saugos slėptuvių situaciją mieste bei, įvertinusi jų būklę, skirti reikiamą finansavimą slėptuvėms remontuoti, įrangai ir aprūpinimui karinės krizės atveju.
Tačiau jau dabar ryškėja esminė problema: absoliuti dauguma panaudotinų sovietinių slėptuvių, kurių skaičiuojama per 40, yra privačiose teritorijose, todėl miestas net norėdamas teisiškai negalėtų investuoti į jas mokesčių mokėtojų pinigus.