Pokyčiai mano pažįstamos gyvenime prasidėjo nuo puodelio. Ilgą laiką ji dirbo archyve, kvėpavo popierių dulkėmis ir rūšiavo nesibaigiančias ligos istorijas. Jas sunešdavo iš visos ligoninės: chirurgijos, oftalmologijos, urologijos ir proktologijos skyrių. Klijuodavo aplankus, paremdavo griūvančias spintas, užkaisdavo virdulyje vandenį ir gerdavo arbatą iš seno įskilusio puodelio. Virš galvos po truputį iro lubos, atsivėrė surūdijusios siūlės, sienas graužė grybelis, daugindamasis valandomis. Vieną dieną viršininkas iškvietė ją į savo kabinetą, pasveikino su kovo 8-ąja ir įteikė porcelianinį arbatos puodelį. Jis buvo be galo grakštus ir lengvas, jo kraštelis dekoruotas auksu ir žalsvu emaliu. Moteris grįžo į savo kambariuką ir pirmą kartą nužvelgė jį kitomis akimis: dviejose vietose įtrūkusi palangė, voratinkliai kampuose, gyvenimo matęs stalas. Po dviejų savaičių ji išėjo iš darbo.
O mano sesers gyvenime viskas pradėjo keistis nuo degtukų dėžučių. Ji sėdėjo ant suoliuko ir paišė jas iš skirtingų pusių. Pro šalį ėjęs menininkas susidomėjo jos piešiniais ir pakvietė į savo klasę. Nuo tada ji visiškai atsidavė tapybai.
Bulgakovo istorija prasidėjo nuo visiškos nesąmonės: Anuška išpylė aliejų. „Spin“ vaizdo klipe autoavarijų procesą sukėlė paprasčiausias beisbolo kamuoliukas. Romane „Šokoladas“ įvykių kurstytoju tampa šiltas vasario vėjas, pilnas dešros ir traškių vaflių kvapų. Salvadorui Dali idėja nutapyti garsiuosius tirpstančius laikrodžius („Ištirpęs laikas“) kilo žvelgiant į besilydantį sūrį. Čakas Palanikas (Chiuck Palahniuk) romaną „Kovos klubas“ parašė po to, kai buvo sumuštas. Animaciniame filmuke „Aplink pasaulį per 80 dienų“ sakoma:
„Gyvenimas – tai grandinė, o smulkmenos jame – grandys.
Negalima nesureikšminti nė vienos grandies.“
Mūsų gyvenimas susideda iš smulkmenų. Iš žvilgsnių, minčių, žodžių, šypsenų, linksėjimų, žingsnių, išsišiepimų, pastabų, patarimų. Ištrūkusios sagos, pridegusio pieno, pamesto bilieto ir ant galvos nukritusio obuolio. Jos susiveria viena šalia kitos kaip karoliukai ant virvutės, sukurdamos kažką unikalaus ir nepakartojamo.
Aleksandras Flemingas laboratorijoje pamiršo bakterijų mėginius, kurie vėliau pasidengė pelėsiu. Taip atsirado penicilinas. Tonizuojamąją mikstūrą, pagamintą iš kokos lapų ir afrikietiškų kolos riešutų, netyčia praskiedė gazuotu vandeniu ir atsirado „Coca-Cola“ gėrimas. Rubino stiklas atsirado kaip stiklininko ir jo žmonos ginčo rezultatas. Ji supykusi metė auksinį žiedą į verdančią stiklo masę, kuri akimirksniu nusidažė raudona spalva. Kepėjas Ivanas Filipovas „išrado“ bandelę su razinomis po to, kai gubernatorius jo kepinyje rado tarakoną. Vaflinį ragelį iškepė visiškai atsitiktinai po to, kai šalimais prekiaujantis ledų pardavėjas pritrūko lėkštučių.
Tad, Harukio Murakamio žodžiais: „Svarbiausi dalykai pasaulyje prasideda nuo smulkmenos.“
