Jurga BARDAUSKIENĖ, klaipėdietė
Man nerimą labiau kelia kiti dalykai nei didėjančios kainos. Karas Ukrainoje yra žymiai baisesnis dalykas. Tai, kad mes patirsime kažkokių nepatogumų dėl padidėjusių kainų, tėra smulkmena, mes, europiečiai, turėtume tai ištverti. Tai mažiausia, ką mes galime padaryti dėl šiuo metu vykstančio karo ir dėl kenčiančių žmonių. Esant tokiai situacijai aš kainų padidėjimo per daug nesureikšminu.
Šiandien girdėjau per radiją, kad labai stipriai Lietuvoje pabrango kuras. Amerikoje gyvenanti mano dukra taip pat sako, kad kuras ir ten pabrango.
Žinoma, reikės susiveržti diržus, pagalvoti apie vartojimą, daug ko atsisakyti. Tikrai nemanau, kad tai bus labai sudėtinga. Esame per daug vartotojiška visuomenė, per daug perkame ir išmetame maisto.
Viačeslavas KARMANOVAS, Klaipėdos turgų direktorius
„Sėdžiu su kovidu“ namuose, bet po trijų skiepų nesergu labai sunkiai. Mums duotas vienas gyvenimas, tad nereikia būti susiraukusiam, supykusiam, kad ir kaip sunku būtų. Dabar per dieną šokas ištinka porą kartų. Iš ryto matai degalinėje vieną skaičių, vakare važiuodamas iš darbo, žiūri, – jau kitas. Žinoma, nemalonu matyti tokias kainas.
Tokie ekonominiai dėsniai: jeigu yra paklausa, kaina bus didelė. Manau, žmonių mąstymas apie maisto prekių įsigijimą šiek tiek pasikeis, pirks mažesniais kiekiais. Anksčiau imdavo kilogramą mandarinų, dabar gal užteks ir pusės kilogramo, kad nepamirštų skonio.
Per visą Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį mes jau pripratome prie visokių iššūkių. Išgyvenome ir blokadą, kai iš viso degalų nebuvo, tada stengėmės taupiai gyventi. Atėjo 2022-ieji, vėl tenka galvoti apie saugumą. Dabar vėl neišlaidausime.
Greta KUGELEVIČIŪTĖ, klientų aptarnavimo vadybininkė
Kuro kainos labai akivaizdžiai kyla vos ne kiekvieną dieną. Važiuodamas pro degalinę kaskart patiri šoką. Ruoškis nesiruošęs, valgyti reikia, gyventi norisi, į koncertus nueiti taip pat. Matyt, teks daugiau taupyti, kažko atsisakyti. Artėja vasara, bus galima atsisakyti važinėjimo automobiliu, sėsti ant dviračio ar lipti ant paspirtuko.
Kokių nors drastiškų priemonių imtis kol kas dar nematau reikalo. Kitaip nei kiti, dideliais kiekiais prekių iš parduotuvių nešluoju, druskos paniškai neieškau. Gal tuos, kurie ką nors konservuoja, ištiko šokas, man didesnį šoką sukėlė tuščios lentynos. Kilo klausimas – kur žmonės deda tą daugybę produktų, kas bus?
Kainų kilimą reikia susieti su tuo, kas vyksta pasaulyje. Tą kainą dėl gerovės kažkas vis tiek turi sumokėti. Tai natūralus dalykas ir dėl to nereikėtų pykti. Gal ir esu naivi, bet tikiuosi, kad kainos kada nors grįš į normalias vėžes, bent jau bus mažesnės nei yra dabar. Stengiuosi į tai žiūrėti kiek įmanoma pozityviau. Užsidaryti burbule, kur viskas yra blogai, visada spėsime. Bet tai lengviausias kelias. O ieškoti gerų dalykų, džiaugtis, kad šiandien šviečia saulė, o ne lyja lietus, sunkiau.
Žinoma, užsiblokuoti nuo informacijos apie tai, kas vyksta dabar, tikrai negalima. Privalai stabdyti procesą pats tiek, kiek gali.
Albertas DANILEVIČIUS, skulptorius
Gali įvykti stebuklas ir Kremlius „užsilauš“. Net jeigu padidėtų eskalacija, vis tiek reikia taikytis prie situacijos, nes nieko nepakeisi. Aišku, derinsimės prie tų kainų kiek įmanoma. Jeigu reikės vykti didesnį atstumą, važiuosi, ir nieko čia nepadarysi. O šiaip daugiau važiuosime visuomeniniu transportu. Tai jau seniai reikėjo daryti. Dabar būsime žalesni. Manau, prisitaikysime ir išgyvensime.
Tas kainų kilimas yra natūralus dalykas. Žinoma, yra ir dirbtinių situacijų. Degalinės atsargas pasipildė mokėdamos pigiau, o dabar brangiai parduoda. Dabar svarbu nepanikuoti ir derintis prie situacijos. Žmogus gali daug ką iškęsti. Tikėkimės stebuklo – taikos.
Ramunė STAŠEVIČIŪTĖ, architektė
Nėra ko panikuoti, nes tai nuo mūsų nepriklauso. Reikės susitraukti ir gyventi. Kas iš to, kad sėdėsi ir nervinsies? Labai gerai, kad ateina pavasaris. Žmonių nuotaika vis tiek pakils. Vasara yra vasara, rudenį bus grybų. Blogiau būtų, jeigu tai vyktų lapkritį.
Jeigu pakilusių kainų blogybė bus tik tai, kad mažiau važiuosime automobiliais, turėtume pasidžiaugti. Dabar, jeigu reikia pusę kilometro paėjėti, visi važiuoja automobiliais. Gal šiek tiek švariau gyvensime. Kas neturi galimybės naudotis visuomeniniu transportu, bus nepatogu, bet miesto gyventojui tik reikės anksčiau atsikelti. Ir dar klausimas, ar per piko valandas greičiau atvažiuosi autobusu, ar automobiliu.
Apsirengsiu šilčiau ir nesišildysiu (juokiasi). Juk blokadą pergyvenome. Buvo išjungtas šildymas, turėjome tik šalto vandens. Dujų turėjome, vandenėlio pasišildydavome ant dujinės viryklės. Nepasakyčiau, kad tai man paliko kažkokį skausmingą prisiminimą.
Žiūrėsime, kažkaip suksimės dėl tų kainų. Kas turi žemės, kas daržus… Iš bado nemirsime, tikiuosi, bulvių dar įpirksime ir lašinių bus. Svarbiausia, kad karo nebūtų, kad pas mus neprasidėtų kokie nors veiksmai. Esame visokių laikų matę. Žinoma, nesinori į juos sugrįžti, bet ką padarysi. Tai, kas yra blogiausia, matome. To tai tikrai nesinorėtų.
Darius MEŠKAUSKAS, aktorius
Apie kokias kainas dabar galima kalbėti? Manau, būtina kentėti. Čia yra laisvės ir nelaisvės klausimas. Reikia suvokti, kad dabar mes kariaujame ir pinigai jau antroje vietoje. Būtina ruoštis viskam. Geriau tai neįvyktų, bet pasiruošti reikia ir moraliniu atžvilgiu, ir visokeriopai. Čia ne juokai, dabar bijoti prarasti pinigus yra juokinga, reikia žiūrėti, kad neprarastume gyvybės.
