Tikimasi, kad šiemet parengus naują priemonių vandens būklei pagerinti programą, iki 2027 metų pavyks pasiekti teigiamų pokyčių.
„Susirūpinimą kelia ataskaitos, kurios rodo, kad nuo 2011 metų Kuršių marių ekologinė būklė tiktai blogėja. Iš tikrųjų tą ataskaitą pavarčius šiurpsta oda. Kai pagalvoji, kad yra žmonių, kurie maudosi Kuršių mariose, o pagal tą ataskaitą beveik visa Mendelejevo lentelė, visi cheminiai elementai surašyti ten, tai ganėtinai baisu“, – pagrįsdamas būtinybę kalbėti apie marių taršą, komiteto nariams dėstė L. Jonauskas.
Jo teigimu, reikia kalbėti ne tik apie esamą padėtį, bet ir apie priemones, kaip ją keisti – apie aplinkosauginę kontrolę ir jos perpektyvas.
„Reikia suprasti vieną dalyką, kad Kuršių marios, Baltijos jūra bus teršiamos lygiai tiek, kiek leisime. <...> Tai nėra pamario gyventojų klausimas, čia yra visos Lietuvos klausimas, nes ta tarša, kuri atkeliauja į Kuršių marias, kuri vėliau išteka į Baltijos jūrą, pradeda kelionę kažkur šalia mūsų – šalia Vilniaus, Kauno. <...> Kalbam ne tik apie Kuršių marių, Baltijos jūros vandenį, apie besikeičiančią ekosistemą, mažėjančius žuvies išteklius, bet kalbam ir iš esmės apie žmonių sveikatą“, – argumentavo politikas.
Geriausiu atveju – vidutinė būklė
Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Milda Račienė pristatė vandens telkinių būklės vertinimo apžvalgą.
Tyrimų duomenimis, Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantės ekologinė būklė yra nuo vidutinės iki blogos ir labai blogos.
Nurodoma, kad Kuršių marias stipriai teršia žemės ūkis, o neišvalytos nuotekos į jas patenka ir iš gyventojų namų bei verslo subjektų.
Padėtį blogina didelė azoto koncentracija. 16 iš 19 tyrimų vietų Kuršių marių ir Baltijos jūros priekrantėse pagal bendrojo azoto koncentracijas ekologinė būklė buvo labai bloga.
„Tai nulemia ir visa geografinė situacija, ir blogi mainai vandens apytakos, ir, aišku, ten esančios krovos kompanijos, ir uostas, ir kitos įmonės. <..> O azoto apkrovos iš Lietuvos teritorijos Baltijos jūroje viršija Lietuvos įsipareigojimus iki 2 kartų. Tokia situacijos prastėjimo tendencija yra nuo 2008 metų“, – komentavo M. Račienė.
Pasak Aplinkos apsaugos agentūros direktorės, vandens taršos įtaką rodo ne tik vandens telkinių monitoringo rezultatai, bet ir mineralinių trąšų pardavimų augimas, intensyvėjanti augalininkystė, didėjantys javų ir mažėjantys pievų plotai.
M. Račienės duomenimis, mineralinių azoto trąšų pardavimai Lietuvoje nuo 2000 m. padidėjo daugiau kaip 80 proc., o fosforo mineralinių trąšų – apie 170 proc.
„Keičiantis reglamentavimui Aplinkos apsaugos agentūra kaip leidimus išduodanti institucija peržiūri leidimus ir šiuo metu peržiūrimi leidimai paviršinių nuotekų reglamentavimo srityje, nes yra sugriežtintas azoto ir fosforo išleidimas, dėl to į leidimus įtraukiamas papildomas reglamentavimas“, – sakė M. Račienė.
Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, 2021 m. reidų bei patikrinimų metu buvo fiksuota 311 aplinkos taršos nuotekomis atvejų. Didžiąją dalį pažeidimų – 218 – padarė gyventojai, netinkamai tvarkę savo nuotekas.
Atliekant Kuršių marių bei Nemuno baseino monitoringą nustatyta, kad gana dideli teršalų kiekiai į vandenis patenka iš kaimyninių Lietuvos šalių – Kaliningrado srities bei Baltarusijos. 2016 metais Kaliningrado srities aplinkosaugininkai nustatė, kad šiame regione kasdien nuotekos Kaliningrado vandens telkiniams, Nemunui, Kuršių marioms ir Baltijos jūrai padaro žalos už daugiau nei 5 mln. eurų.
ŠALTINIAI. Gana dideli teršalų kiekiai į Baltijos jūrą patenka ir iš kaimyninių Lietuvos šalių. Asociatyvi Ilonos DAUKŠAITĖS nuotr.
Žvilgsnis krypsta į 2027-uosius
Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė informavo, kad šiuo metu pabaigos link juda Vandenų plėtros priemonių strateginio dokumento rengimo procedūros. Į dokumentą bus įtrauktos paviršinių ir požeminių vandens telkinių būklės gerinimo, taip pat ir skirtos Kuršių marių bei Baltijos jūros vandens būklei gerinti.
„Pagal bendrąją vandens politikos direktyvą, turime pasiekti 90 proc. gerą vandens telkinių būklę iki 2027 metų ir šis tikslas yra įrašytas į 18-osios Vyriausybės programą“, – įvardijo viceministrė.
Dokumentas turėtų būti parengtas ir visuomenei pristatytas gegužę.
Aplinkos ministerijos atstovas Tomas Želvys teigė, kad iš viso bus numatyta apie 150 įvairių priemonių. Taip pat bus skiriama dėmesio ir potvynių kontrolei.
Jo teigimu, iššūkių įgyvendinant priemones kyla su finansavimu – Europos Komisija vandens plėtros dokumento priemonių įgyvendinimui skyrė mažiau lėšų nei anksčiau.
Aplinkos ministro Simono Gentvilo teigimu, esminis pokytis kalbant apie šalies vandens telkinių taršą įvyko, kai buvo suplanuota didelę dalį žemės ūkio paramos lėšų išleisti kitaip, per ekoschemas.
„Tai reiškia, kad mažiau vartojantiems trąšų bus skiriamos didesnės kompensacijos, netręšiantiems vandens pakrančių vėlgi bus papildoma išmoka. Pirmą kartą per 3-4 Europos Sąjungos periodus padarėme realius žingsnius, kad būtų gerinama vandens būklė“, – tikino ministras.
Kol kas laukiama Vandenų plėtros priemonių strateginio dokumento parengimo. Tuomet bus galima kalbėti apie jame numatytų priemonių įgyvendinimą. Iki tol planuojama toliau vykdyti monitoringą- atnaujinti duomenys bus peržiūrėti po metų.
Nori griežtesnių priemonių
Posėdžio metu buvo pristatyta ir asociacijos „Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją“ pozicija dėl uosto įmonių sukeliamos taršos.
„Marias teršia ne vien žemės ūkis. Deja, „Klaipėdos paketas“, įsigaliojęs 2021 m. pradžioje su griežtesniais aplinkosauginiais reikalavimais ir kontrole, kol kas neprisidėjo prie Kuršių marių būklės gerinimo“, – buvo nurodyta asociacijos kreipimesi.
Taip pat asociacija akcentavo poreikį griežtinti teršiančių įmonių kontrolę ir didinti baudas.
Klaipėdiečių mintis atliepęs Seimo narys L. Jonauskas taip pat teigė, kad reikia imtis griežtesnių priemonių kontroliuojant taršos atvejus, ypač pasikartojančius bei įsisenėjusius.
„Turi būti nulinė tolerancija įsisenėjusiems taršos atvejams“, – įsitikinęs politikas.
