Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos nariais. Susitikimo metu apžvelgtos 18-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytos priemonės, skirtos negalią turinčių žmonių teisių apsaugai ir paslaugų plėtrai.
„Nors pagal galiojančius įstatymus už socialinių paslaugų teikimą ir plėtrą yra atsakingos savivaldybės, Vyriausybė nelieka nuošalyje ir numato pertvarkyti tiek negalios nustatymo, tiek visą paramos sistemą, kad neįgalieji jaustųsi visateisiais šalies piliečiais ir kūrėjais. Jautriai žiūrime į šią temą, tačiau ne viskas padaroma taip lengvai, kaip kartais norėtųsi. Yra ne tik finansinių apribojimų, kartais pritrūksta valios ir noro spręsti šią problemą tvariai, neretai ir savivalda neranda paprastesnių sprendimų“, – sakė premjerė.
Negalios nustatymo sistemą bus siekiama pertvarkyti orientuojantis į asmens individualių poreikių nustatymą, tenkinimą, asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką, gauti individualius poreikius atitinkančią švietimo, sveikatos, socialinės sistemos pagalbą. Kuriama informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistema, vieno langelio principu veikiantis pagalbos neįgaliems vaikams (šeimoms) mechanizmas.
Numatoma didinti socialinių paslaugų prieinamumą (peržiūrima paslaugų poreikių nustatymo sistema, laikino atokvėpio sunkios negalios šeimos narius prižiūrintiems ar slaugantiems asmenims tvarka).
Seimui priėmus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, nuo liepos mėn. asmeninę pagalbą individualiai neįgaliajam teiks asmeninis asistentas, kad turintis negalią žmogus galėtų atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Nuo 2020 m. pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis draudžiami slaugantieji / prižiūrintys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos / nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Kalbant apie institucinės globos pertvarką, konstatuota, kad jos tikslas – iki 2030 m. sukurti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliajam gauti individualias paslaugas, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame.
Teisės aktuose (socialinės globos normose) numatyta, kad: nuo 2030 m. vaikams su negalia institucinė globa negali būti teikiama globos namuose; nuo 2030 m. suaugusiems neįgaliesiems institucinė globa negali būti naujai pradedama teikti globos namuose (išskyrus specializuotus slaugos ir globos namus).
Užimtumo tarnyboje registruota (2021-04-01) 18,3 tūkst. negalią turinčių asmenų, ieškančių darbo (7 proc. visų bedarbių). Siekiant kuo aktyvesnio asmenų su negalia dalyvavimo atviroje darbo rinkoje, planuojama parengti Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą.
Plėtojant švietimo pagalbą, peržiūrimos švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygos – rengiamas Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektas, savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto lėšos papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms steigti. 2024-09-01 įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis panaikinamos diskriminuojančios nuostatos negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams rinktis mokyklą.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų projekte, kuris svarstomas Seime, numatyta visas išmokas studentams sujungti į vieną, sudarant galimybę ją gauti per vieną instituciją – Valstybinį studijų fondą.
Sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra atnaujinama Europos Sąjungos paramos lėšomis. Ateinantį ES finansinės paramos laikotarpį bus tęsiamos veiklos, skirtos pritaikyti infrastruktūrą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, planuojama plėtoti odontologinę pagalbą neįgaliems pacientams. 18-osios Vyriausybės programos priemonių plane pasirinktas Ministrės Pirmininkės prioritetas „Ilgalaikės priežiūros modelio sukūrimas“, kurio finansavimui taip pat bus pasitelkiamos ir ES lėšos.
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi teisės aktų projektų, reglamentuojančių bendruosius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus. Bus nustatyti reikalavimai įstaigai sudaryti sąlygas pacientui pasikviesti gestų kalbos vertėją, bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ir kt. Gestų kalbos vertimo paslaugos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija atlieka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir yra įsteigta įgyvendinant Lygių galimybių įstatymo nuostatas.
Lietuvoje gyvena 229,6 tūkst. asmenų su negalia (8,5 proc. gyventojų), iš jų 153,6 tūkst. – darbingo amžiaus, 60,7 tūkst. – senatvės pensinio amžiaus, 15,3 tūkst. vaikų.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė dalyvavo nuotoliniame susitikime su Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisijos nariais. Susitikimo metu apžvelgtos 18-osios Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane numatytos priemonės, skirtos negalią turinčių žmonių teisių apsaugai ir paslaugų plėtrai.
„Nors pagal galiojančius įstatymus už socialinių paslaugų teikimą ir plėtrą yra atsakingos savivaldybės, Vyriausybė nelieka nuošalyje ir numato pertvarkyti tiek negalios nustatymo, tiek visą paramos sistemą, kad neįgalieji jaustųsi visateisiais šalies piliečiais ir kūrėjais. Jautriai žiūrime į šią temą, tačiau ne viskas padaroma taip lengvai, kaip kartais norėtųsi. Yra ne tik finansinių apribojimų, kartais pritrūksta valios ir noro spręsti šią problemą tvariai, neretai ir savivalda neranda paprastesnių sprendimų“, – sakė premjerė.
Negalios nustatymo sistemą bus siekiama pertvarkyti orientuojantis į asmens individualių poreikių nustatymą, tenkinimą, asmens įgalinimą integruotis į darbo rinką, gauti individualius poreikius atitinkančią švietimo, sveikatos, socialinės sistemos pagalbą. Kuriama informacijos prieinamumo neįgaliesiems sistema, vieno langelio principu veikiantis pagalbos neįgaliems vaikams (šeimoms) mechanizmas.
Numatoma didinti socialinių paslaugų prieinamumą (peržiūrima paslaugų poreikių nustatymo sistema, laikino atokvėpio sunkios negalios šeimos narius prižiūrintiems ar slaugantiems asmenims tvarka).
Seimui priėmus Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo pakeitimus, nuo liepos mėn. asmeninę pagalbą individualiai neįgaliajam teiks asmeninis asistentas, kad turintis negalią žmogus galėtų atlikti darbus ir vykdyti veiklas, kurių dėl negalios jis negali atlikti savarankiškai ir kurie būtini siekiant gyventi savarankiškai ir veikti visose gyvenimo srityse.
Nuo 2020 m. pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu valstybės lėšomis draudžiami slaugantieji / prižiūrintys negalią turinčius asmenis, kuriems nustatytas specialusis nuolatinės slaugos / nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Kalbant apie institucinės globos pertvarką, konstatuota, kad jos tikslas – iki 2030 m. sukurti nuoseklią ir koordinuotą pagalbos sistemą, kuri sudarytų galimybes kiekvienam neįgaliajam gauti individualias paslaugas, įsitraukti į bendruomenės gyvenimą ir, nepatiriant socialinės atskirties, dalyvauti jame.
Teisės aktuose (socialinės globos normose) numatyta, kad: nuo 2030 m. vaikams su negalia institucinė globa negali būti teikiama globos namuose; nuo 2030 m. suaugusiems neįgaliesiems institucinė globa negali būti naujai pradedama teikti globos namuose (išskyrus specializuotus slaugos ir globos namus).
Užimtumo tarnyboje registruota (2021-04-01) 18,3 tūkst. negalią turinčių asmenų, ieškančių darbo (7 proc. visų bedarbių). Siekiant kuo aktyvesnio asmenų su negalia dalyvavimo atviroje darbo rinkoje, planuojama parengti Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą.
Plėtojant švietimo pagalbą, peržiūrimos švietimo pagalbos specialistų darbo apmokėjimo sąlygos – rengiamas Darbo apmokėjimo įstatymo pakeitimo projektas, savivaldybėms skiriamos valstybės biudžeto lėšos papildomoms mokytojų padėjėjų pareigybėms steigti. 2024-09-01 įsigalios Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis panaikinamos diskriminuojančios nuostatos negalią ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams rinktis mokyklą.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimų projekte, kuris svarstomas Seime, numatyta visas išmokas studentams sujungti į vieną, sudarant galimybę ją gauti per vieną instituciją – Valstybinį studijų fondą.
Sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra atnaujinama Europos Sąjungos paramos lėšomis. Ateinantį ES finansinės paramos laikotarpį bus tęsiamos veiklos, skirtos pritaikyti infrastruktūrą specialiesiems neįgaliųjų poreikiams, planuojama plėtoti odontologinę pagalbą neįgaliems pacientams. 18-osios Vyriausybės programos priemonių plane pasirinktas Ministrės Pirmininkės prioritetas „Ilgalaikės priežiūros modelio sukūrimas“, kurio finansavimui taip pat bus pasitelkiamos ir ES lėšos.
Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi teisės aktų projektų, reglamentuojančių bendruosius sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus. Bus nustatyti reikalavimai įstaigai sudaryti sąlygas pacientui pasikviesti gestų kalbos vertėją, bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis ir kt. Gestų kalbos vertimo paslaugos finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis.
Žmonių su negalia teisių stebėsenos komisija atlieka Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo stebėseną ir yra įsteigta įgyvendinant Lygių galimybių įstatymo nuostatas.
Lietuvoje gyvena 229,6 tūkst. asmenų su negalia (8,5 proc. gyventojų), iš jų 153,6 tūkst. – darbingo amžiaus, 60,7 tūkst. – senatvės pensinio amžiaus, 15,3 tūkst. vaikų.