Kovo 17 d. LR Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui šiemet didinti gynybos finansavimą maždaug 298 mln. eurų, taip siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus. Šios lėšos bus skiriamos aprūpinti Lietuvos kariuomenę būtinais kritiniais ginkluotės, įrangos ir šaudmenų įsigijimais – šiam tikslui papildomas lėšų poreikis sudarytų apie 257,6 mln. eurų. Kita dalis papildomų lėšų – apie 40,4 mln. eurų – bus skiriami priimančiosios šalies paramai, teikiamai į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams.
Skyrus papildomą asignavimą, gynybos biudžetas nuo šiol sieks 2,52 proc. BVP. Iš papildomai skirtų 257,6 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158,5 mln. eurų bus skiriami ginkluotei, 66,8 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10,7 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21,6 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).
„Papildomas krašto apsaugos finansavimas leis ankstinti dalį pirmiau suplanuotų ginkluotės įsigijimų, reikalingų Lietuvos kariuomenės gynybinės galios stiprinimui bei papildomai į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų priėmimui. Sąjungininkų buvimas regione yra mūsų saugumo garantas, todėl turime pasirūpinti, kad jie pas mus turėtų tinkamas tarnybos sąlygas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Skiriamos biudžeto lėšos gynybai leis tęsti prioritetinius kariuomenės kovinę galią didinančius projektus, atitinkančius geopolitinę situaciją ir esamas potencialias grėsmes. Planuojama įsigyti ginkluotę ir įrangą – tarp jų kovinius dronus, ankstinti salvinės ugnies sistemų ir kitos reikalingos ginkluotės įsigijimą, didinti šaudmenų atsargas, įsigyti kibernetinio saugumo stiprinimui skirtą įrangą.
Papildomi 40,4 mln. eurų skirti užtikrinti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams. Už papildomai skirtas lėšas bus statomos trys karinės stovyklos, talpinsiančios po 800 karių, mobili 1,5 tūkst. vietų lauko stovykla. Planuojama, šios stovyklos iš pradžių bus laikinos, paraleliai statant nuolatines. Šiose stovyklose bus visa reikiama karinė infrastruktūra – kareivinės, administracinės patalpos, valgyklos ir kita. Sąjungininkams skirtos infrastruktūros projektai bus pradėti įgyvendinti, kai tik įvyks paslaugų pirkimo procedūros.
Pasikeitus geopolitinei situacijai, NATO karių skaičius Lietuvoje išaugo – atgrasymo ir gynybos tikslais sąjungininkai atsiunčia papildomus pajėgumus NATO priešakinių pajėgų batalionui Rukloje, Pabradėje yra įsikūręs rotacinis JAV sausumos pajėgų sunkusis tankų batalionas, Šiauliuose dislokuota NATO oro policijos misija. Taip pat NATO sąjungininkų kariai nuolat atvyksta į Lietuvoje rengiamas tarptautines pratybas, kur treniruojasi bendrų veiksmų.
Lietuvos kariuomenės modernizavimas ir plėtra bei infrastruktūros sąlygų gerinimas į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams yra nenutrūkstantis procesas, o vykstantis Rusijos karas Ukrainoje jį dar labiau paspartino.
Kovo 17 d. LR Seimas pritarė Vyriausybės siūlymui šiemet didinti gynybos finansavimą maždaug 298 mln. eurų, taip siekiant stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinius pajėgumus. Šios lėšos bus skiriamos aprūpinti Lietuvos kariuomenę būtinais kritiniais ginkluotės, įrangos ir šaudmenų įsigijimais – šiam tikslui papildomas lėšų poreikis sudarytų apie 257,6 mln. eurų. Kita dalis papildomų lėšų – apie 40,4 mln. eurų – bus skiriami priimančiosios šalies paramai, teikiamai į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams.
Skyrus papildomą asignavimą, gynybos biudžetas nuo šiol sieks 2,52 proc. BVP. Iš papildomai skirtų 257,6 mln. eurų, pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, 158,5 mln. eurų bus skiriami ginkluotei, 66,8 mln. eurų – šaudmenims įsigyti, 10,7 mln. eurų – kibernetiniam saugumui, 21,6 mln. eurų – kitoms reikmėms (šarvinėms liemenėms, ryšio įrangai, medicinos priemonėms ir kt.).
„Papildomas krašto apsaugos finansavimas leis ankstinti dalį pirmiau suplanuotų ginkluotės įsigijimų, reikalingų Lietuvos kariuomenės gynybinės galios stiprinimui bei papildomai į Lietuvą atvykstančių NATO sąjungininkų priėmimui. Sąjungininkų buvimas regione yra mūsų saugumo garantas, todėl turime pasirūpinti, kad jie pas mus turėtų tinkamas tarnybos sąlygas“, – sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.
Skiriamos biudžeto lėšos gynybai leis tęsti prioritetinius kariuomenės kovinę galią didinančius projektus, atitinkančius geopolitinę situaciją ir esamas potencialias grėsmes. Planuojama įsigyti ginkluotę ir įrangą – tarp jų kovinius dronus, ankstinti salvinės ugnies sistemų ir kitos reikalingos ginkluotės įsigijimą, didinti šaudmenų atsargas, įsigyti kibernetinio saugumo stiprinimui skirtą įrangą.
Papildomi 40,4 mln. eurų skirti užtikrinti priimančiosios šalies paramą į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams. Už papildomai skirtas lėšas bus statomos trys karinės stovyklos, talpinsiančios po 800 karių, mobili 1,5 tūkst. vietų lauko stovykla. Planuojama, šios stovyklos iš pradžių bus laikinos, paraleliai statant nuolatines. Šiose stovyklose bus visa reikiama karinė infrastruktūra – kareivinės, administracinės patalpos, valgyklos ir kita. Sąjungininkams skirtos infrastruktūros projektai bus pradėti įgyvendinti, kai tik įvyks paslaugų pirkimo procedūros.
Pasikeitus geopolitinei situacijai, NATO karių skaičius Lietuvoje išaugo – atgrasymo ir gynybos tikslais sąjungininkai atsiunčia papildomus pajėgumus NATO priešakinių pajėgų batalionui Rukloje, Pabradėje yra įsikūręs rotacinis JAV sausumos pajėgų sunkusis tankų batalionas, Šiauliuose dislokuota NATO oro policijos misija. Taip pat NATO sąjungininkų kariai nuolat atvyksta į Lietuvoje rengiamas tarptautines pratybas, kur treniruojasi bendrų veiksmų.
Lietuvos kariuomenės modernizavimas ir plėtra bei infrastruktūros sąlygų gerinimas į Lietuvą atvykstantiems sąjungininkų kariams yra nenutrūkstantis procesas, o vykstantis Rusijos karas Ukrainoje jį dar labiau paspartino.
